kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
129<br />
tamprumo modulio kyla sunkumų užtikrinant konstrukcijų atitiktį eksploatacinio<br />
ribinio būvio reikalavimams (ribinių įlinkių ir plyšių pločių). Kita neigiama<br />
kompozitinės armatūros mechaninė savybė - stiprio mažėjimas laike. Kai kurių<br />
armatūros rūšių ilgalaikis stipris sudaro tik apie 40 % trumpalaikio stiprio.<br />
• Trapus suirimo pobūdis. Kompozitinė armatūra, skirtingai nei takumo aikštelę<br />
turintis plienas, suyra trapiai. Toks suirimo pobūdis kelia sunkumų užtikrinant<br />
konstrukcijų saugumą, todėl <strong>konstrukcijos</strong> turi būti projektuojamos su didesne<br />
laikomosios galios atsarga.<br />
• Projektavimo rekomendacijų ir normų stoka. Šiuo metu pasaulyje parengtos vos<br />
kelios kompozitiniais strypais armuotų konstrukcijų projektavimo rekomendacijos.<br />
Įvairių šalių statybos inžinieriai kompozitiniais strypais armuotų betoninių<br />
konstrukcijų projektavimą dažniausiai atlieka vadovaudamiesi įvairiuose<br />
pasaulio mokslo centruose sukaupta ilgamete patirtimi šioje srityje.<br />
Projektuojant konkrečią konstrukciją, būtina tinkamai įvertinti kompozitinės armatūros<br />
fizikines ir mechanines savybes bei jos sąveiką su betonu. Projektuotojas<br />
turi siekti visiškai išnaudoti kompozitinės medžiagos teikiamus pranašumus, kartu<br />
išvengiant būdingų trūkumų.<br />
6.3. Kompozitinės armatūros raidos istorinė apžvalga<br />
Kompozitinės medžiagos pirmiausia pradėtos naudoti aviacijos pramonėje 1940 m.<br />
pradžioje. Pluoštais armuoti polimerai atitiko aviacijai reikalingos aukščiausios kokybės,<br />
ypatingų mechaninių savybių ir nedidelės masės medžiagos reikalavimus.<br />
Statybos pramonėje polimeriniai kompozitai pradėti naudoti nuo 1950 m. (Amerikos,<br />
Europos, Azijos šalyse). 1970 m. JAV ir Europoje pradėti pirmieji tyrimai,<br />
susiję su kompozitinių medžiagų naudojimu betoninėms konstrukcijoms armuoti.<br />
Kompozitinės medžiagos buvo naudotos statyboje: tiltų plokštėms, rezervuarams, hidrotechniniams<br />
statiniams. Vokietijoje buvo atlikti kompozitiniais strypais armuotų<br />
masyvių betoninių konstrukcijų tyrimai. Nagrinėjant sijas, armuotas kompozitine<br />
armatūra, pastebėta, kad šios medžiagos pasižymi ne tik dideliu stipriu, bet ir geromis<br />
antikorozinėmis savybėmis.<br />
Pradžioje buvo laikomasi nuomonės, jog stiklo pluošto armatūra dėl nedidelio<br />
tamprumo modulio ir mažo atsparumo betono šarminei aplinkai nėra tinkama betoniniams<br />
elementams armuoti. Todėl šie gaminiai buvo naudojami mūrinėse <strong>konstrukcijos</strong>e<br />
kaip ryšinė sistema. Atlikus eksperimentinius tyrimus paaiškėjo, kad tokia<br />
armatūra gali būti gana efektyvi, tinkamai apdorojant jos paviršių. Nepakankamas<br />
kompozitinės armatūros ir betono sukibimo užtikrinimas ilgą laiką buvo rimta problema,<br />
varžanti platesnį šios armatūros naudojimo mastą. Sukibimo problema buvo<br />
iš dalies išspręsta sukūrus specialius armatūros paviršiaus apdirbimo būdus (rumbelių<br />
formavimas, dengimas smėliu, spiralinio paviršiaus formavimas) (6.10 pav.).
Change language