kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...

14 1. Bendrosios žinios apie betoninių konstrukcijų dispersinį armavimą
šą, tai – korozija. Šis procesas dažniausiai vyksta tada, kai elementas eksploatuojamas
labai agresyvioje aplinkoje. Pleišėjant konstrukciniams elementams, drėgmė pasiekia
plieninius plaušus, per tam tikrą laiką sumažindama jų veiksmingumą, kartu ir viso
elemento laikomąją galią. Kaip jau buvo minėta, šis trūkumas būdingas tik vienai iš
dispersiniam armavimui naudojamų medžiagų – plienui. Labai agresyvioje aplinkoje
gali būti naudojamas nerūdijančiojo plieno plaušas.
1.3. Plaušinė armatūra
Plaušinė armatūra jau ilgą laiką naudojama įvairių formų betoninėms ir gelžbetoninėms
konstrukcijoms gaminti. Dispersinė armatūra naudojama betoninių statinių
konstrukcinių elementų trapiojo suirimo pobūdį paversti plastiškesniu ir suvaržyti
plyšių vystymąsi. Yra žinoma daugybė skirtingų plaušų tipų. Vystantis mokslui ir
technologijoms, pagerėjo kompozitinės medžiagos ir jų savybės. Dėl skirtingų gamybos
technologijų ypatumų skiriasi plaušinės armatūros geometriniai parametrai ir
mechaninės savybės. Dispersinei armatūrai dažniausiai naudojamos tokios medžiagos:
plienas, stiklas, polimerai ir organinės kilmės plaušas. Toliau plaušinės armatūros
grupės aptariamos pagal naudojamas medžiagas.
Plieno plaušas. Plieno plaušas (1.5 pav.) turi didelį tempiamąjį stiprį (0,5–2 GPa)
ir tamprumo modulį (apie 200 GPa). Šiuo metu tai viena dažniausiai naudojamų
kompozitinių statybinių medžiagų. Pirmą kartą metalinė armatūra (plieno plaušas ir
armatūros strypai) buvo panaudotas 1848 m. Prancūzijoje, gaminant sodo inventorių
(vazonus, tvoras ir pan.). Kiek vėliau, šimtmečio pabaigoje, Kalifornijoje, o dar vėliau
Vokietijoje gelžbetonio gamybai buvo naudota strypinė armatūra. Gelžbetoniui
paplitus po pasaulį, Prancūzijoje pradėtas gaminti betonas su plaušine armatūra.
Šiandienis plieno plaušas buvo užpatentuotas A. Bernardo Kalifornijoje 1874 m. Po
10 metų toks plieno plaušas buvo pradėtas naudoti Europoje – Vokietijoje ir Prancūzijoje.
Pirmieji betono armavimo plieno plaušu moksliniai tyrimai buvo atlikti XX a.
6-ajame dešimtmetyje. Pradedant nuo 8-ojo dešimtmečio plieno plaušas buvo naudojamas
eksperimentiškai tiriant betoninius grindinius.
Šiuolaikinėms konstrukcijoms armuoti naudojamas kelių tipų plieno plaušas,
kuris gali būti gaminamas pjaustant vielą, karpant skardos lakštus arba frezuojant.
Seniausiai taikomos apskritojo skerspjūvio formos plieno plaušas gaminamas pjaustant
vielą. Tam dažniausiai naudojama 0,25–0,75 mm skersmens viela. Stačiakampio
skerspjūvio formos plaušas gaminamas pjaustant 0,25 mm storio lakštus. Plieno
plaušo gamybos būdai plačiau aprašomi antrame vadovėlio skyriuje.
Siekiant pagerinti sukibimą tarp plaušo ir betono mišinio, buvo pasiūlytos skirtingos
plieno plaušo formos (1.5 pav.). Šiuo metu labiausiai paplitę užlenktais galais
(1.5 pav., a), banguotas (1.5 pav., b), dantytas (1.5 pav., d) ir sukto skerspjūvio