kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
250 11. Kompozitiniais strypais armuotų konstrukcijų projektavimas: pagrindai ir saugos ribinis būvis<br />
gniuždomosios zonos aukštis tampa daug mažesnis, lyginant su įprastais gelžbetoniniais<br />
elementais. Taip yra todėl, kad kompozitinės armatūros tamprumo modulis<br />
paprastai yra kelis kartus mažesnis (nebūdinga kai kurių tipų anglies kompozitinei armatūrai)<br />
negu plieno, o tai lemia iki kelių kartų didesnes irimo deformacijų reikšmes.<br />
Gniuždomosios zonos aukščio kitimą, priklausomai nuo armatūros ribinės irimo<br />
deformacijos, akivaizdžiai galima pamatyti išnagrinėjus 11.2 pav., b, pateiktą<br />
deformacijų pasiskirstymą kompozitiniais strypais armuotų betoninių elementų<br />
skerspjūvyje. Fiksuodami gniuždomojo betono ribinę irimo deformaciją (ε c<br />
= ε cu<br />
)<br />
ir keisdami tempiamosios kompozitinės armatūros irimo deformaciją ε f<br />
, gauname<br />
skirtingo dydžio viršutinį trikampį, kurio statinis x cu<br />
išreiškia gniuždomosios zonos<br />
aukštį. Taigi kuo mažesnis armatūros tamprumo modulis, tuo didesnė bus jos ribinė<br />
irimo deformacija, kartu mažės ir gniuždomosios zonos aukštis. Skersinio pjūvio<br />
stiprumo atveju mažesnis gniuždomosios zonos aukštis reiškia ir mažesnę šlyties<br />
jėgą, kurią gali perimti gniuždomoji betono zona (11.5 pav.).<br />
Trečiasis veiksnys, turintis įtakos suminiam elemento įstrižojo pjūvio stiprumui,<br />
yra šlyties įtempių perdavimas per plyšio plokštumą (angl. aggregate interlock). Šis<br />
efektas atsiranda dėl to, kad susiformavusią plyšio plokštumą kerta betono užpildai,<br />
varžantys tiek plyšio atsivėrimą, tiek išilginį plyšio plokštumų poslinkį. Per plyšio<br />
plokštumą perduodamų šlyties įtempių dydis daugiausia priklauso nuo atsiveriančio<br />
plyšio pločio. Didėjant plyšio pločiui, perduodamų šlyties įtempių dydis mažėja. Kai<br />
konstrukcijai armuoti naudojami nedidelį tamprumo modulį turintys kompozitinės<br />
armatūros strypai, atsiveriančių plyšių plotis yra didesnis, lyginant su įprastais<br />
gelžbetoniais elementais. Dėl to per plyšio plokštumą perduodamų šlyties įtempių<br />
dydis sumažėja.<br />
Ketvirtasis ir svarbiausias veiksnys, vertinat įstrižojo pjūvio stiprumą, yra skersinės<br />
armatūros perduodamos jėgos. Skersinės armatūros strypai kerta atsivėrusį<br />
įstrižąjį plyšį ir efektyviai perduoda skersines jėgas per plyšio plokštumą (11.5 pav.).<br />
Gelžbetoninių konstrukcijų projektavimo normose LST EN 1992-1-1:2005 reglamentuojama,<br />
kad tais atvejais, kai konstrukcijoje atsiveria įstrižieji plyšiai, visą skersinę<br />
jėgą turi perimti skersinės armatūros strypai. Tokiu atveju svarbiausias uždavinys<br />
– nustatyti įstrižojo plyšio projekciją į išilginę elemento ašį ir parinkti reikiamą<br />
skersinio armavimo intensyvumą. Kitaip tariant, įstrižajame pjūvyje turi būti tiek<br />
armatūros strypų, kad jie perimtų visą nagrinėjamam elemento ruožui tenkančią<br />
skersinę jėgą.<br />
Panašūs dėsningumai taikomi naudojant ir kompozitinę armatūrą. Dėl šios armatūros<br />
fizikinių ir mechaninių savybių skirtumo, lyginant su tradiciniu plienu,<br />
polimeriniais strypais armuotų elementų įstrižojo pjūvio stipris skaičiuojamas modifikuojant<br />
įprastajam gelžbetoniui tinkamas matematines priklausomybes. Jos ir<br />
skaičiavimo ypatumai aptariami kitame skirsnyje.
Change language