kompozitais armuotos betoninÃ„Â—s konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...

More documents

Recommendations

Info

219 šių aspektų paviršius specialiai apdirbamas: deformuojama paviršiaus derva, suformuojami rumbeliai, klijuojamas papildomas spiralinis pluoštas, strypai padengiami smėliu. Nedideli paviršiaus nelygumai (pvz., smėlio dalelės) yra labai efektyvūs esant mažoms slinkties reikšmėms (I–II stadija). Aukštesnėse apkrovos stadijose skersinė strypo deformacija tampa pakankamai didelė, ir strypas su nedideliais paviršiaus nelygumais gali staiga prarasti sukibtį. Siekiant šito išvengti, kompozitinė armatūra gaminama rumbuotoji. Kai rumbelio aukštis h yra ne mažesnis kaip 5,4 % strypo skersmens ∅, užtikrinama gera mechaninis sukibtis visose apkrovimo stadijose. Rumbelių plotis ir išdėstymo žingsnis nėra standartizuoti, nes priklauso nuo konkretaus kompozitinės armatūros tipo. Dėl mažo polimerinės dervos kerpamojo stiprio rumbelių plotis visuomet yra daug didesnis nei plieninės armatūros. Kaip ir plieninės armatūros, rumbelių formą ir išdėstymą apibūdina sukibimo indeksas (10.16 formulė). Remdamiesi eksperimentinių tyrimų rezultatais, konkrečią sukibimo indekso reikšmę savo produkcijai nustato kompozitinės armatūros gamintojai. Pažymėtina, kad strypas su aukštais ir tankiais rumbeliais bus gerai sukibęs su betonu ir gerai priešinsis ištraukimui. Kita vertus, aukšti ir tankūs rumbeliai sukelia didelį vidinį slėgį ir išilginį pleišėjimą. Todėl realiose konstrukcijose susidarius išilginiams plyšiams, tokie strypai gali būti mažiau efektyvūs nei strypai, turintys mažesnį sukibimo indeksą. Išilginių plyšių susidarymui įtakos turi ir strypo tamprumo modulis. Eksperimentiniai tyrimai parodė, kad mažėjant strypų tamprumo moduliui, išilginis pleišėjimas pasireiškia anksčiau, todėl maksimalūs sukibimo įtempiai mažėja. Šį reiškinį galima paaiškinti tuo, kad esant tai pačiai apkrovos reikšmei, mažiau standžiuose strypuose susidaro didesnės išilginės deformacijos ir slinktis. Dėl didesnės slinkties padidėja vidinis slėgis į betoną, anksčiau susidaro išilginiai plyšiai. Be to, didesnė strypo išilginė deformacija sukelia proporcingai didesnes skersines strypo deformacijas (10.18 formulę). Šis efektas taip pat neigiamai veikia sukibimą. Pavyzdžiui, plačiausiai konstrukcijoms naudojamos stiklo pluošto armatūros tamprumo modulis E f yra 40–60 GPa, o plieninės armatūros – 200–210 GPa. Esant tai pačiai apkrovos reikšmei, stiklo pluošto armatūros išilginės ir skersinės deformacijos bus 4–5 kartus didesnės nei plieninės. 10.7.3. Skersinis suvaržymas Skersinis slėgis, sukeliantis gniuždymo įtempius betone, turi teigiamą įtaką tiek plieninės, tiek kompozitinės armatūros sukibimui. Eksperimentiškai nustatyta, kad kompozitinei armatūrai šis poveikis yra mažiau reikšmingas nei plieninės armatūros atveju. Tai paaiškinama tuo, kad polimerinės armatūros tamprumo modulis skersine kryptimi yra mažesnis negu plieno, ir apspaudimo energija išsklaidoma strypui deformuojantis. Priešingai, kai išorinis slėgis sukelia tempimo įtempius betone (dažniausiai elementų jungčių vietose dėl lenkiamojo momento poveikio, 10.12 pav.), sukibimas pastebimai silpnėja.
220 10. Kompozitinės armatūros ir betono sąveika 10.7.4. Skersinės deformacijos koeficientas Polimerinės armatūros skersinių deformacijų (Puasono) koeficientas yra maždaug toks pat kaip ir plieno (ν = 0,27–0,3). Kaip minėta, esant tam pačiam apkrovimo lygiui, polimerinės armatūros išilginės deformacijos bus tiek kartų didesnės, kiek kartų mažesnis jos tamprumo modulis lyginant su plienu. Atitinkamai kompozitinėje armatūroje susidaro ir didesnės skersinės deformacijos (10.18 formulė), dėl to mažėja strypo skersmuo ir blogėja sukibtis. Kita vertus, skersinės deformacijos turi teigiamą įtaką sukibimui gaminant iš anksto įtemptus elementus: atleidus įtemptus strypus, dėl įtempių nuostolių strypai trumpėja, didėja jų skersmuo, o tai padidina visas tris sukibimo dedamąsias. 10.7.5. Temperatūrinio plėtimosi koeficientas Plieno ir betono temperatūrinio plėtimosi koeficientai yra maždaug vienodi (α ≈ 10 ·10 –6 /°C), todėl kintančios temperatūros poveikis sukibimui įtakos praktiškai neturi. Kompozitinės armatūros temperatūrinio plėtimosi koeficientas išilgine pluoštui kryptimi priklauso nuo pluošto tipo ir sudaro: α f,L ≈ 1·10 –6 /°C (anglies pluošto), α f,L ≈ 10 ·10 –6 /°C (stiklo pluošto), α f,L ≈ –4 ·10 –6 /°C (aramido pluošto). Atkreiptinas dėmesys į neigiamą temperatūrinio plėtimosi koeficiento reikšmę aramido pluoštui, plačiau pluoštų savybės aptariamos aštuntajame knygos skyriuje. Sukibimui didesnę įtaką turi temperatūrinio plėtimosi koeficientas skersine pluoštui kryptimi, kuris daugiausia priklauso nuo armatūros gamyboje naudojamos dervos mišinio. Kompozitinės armatūros skersinis temperatūrinio plėtimosi koeficientas gali būti 5–8 kartus didesnis nei betono. Kylant temperatūrai, kompozitinė armatūra sukelia daug didesnį vidinį slėgį į betoną negu plieninė, todėl greičiau atsiveria išilginiai plyšiai. Kita vertus, polimerinė armatūra yra lengviau suglemžiama ir pati sugeria dalį plėtimosi energijos. Skersinis temperatūrinis plėtimasis taip pat gali būti kompensuotas skersinių deformacijų dėl Puasono efekto, kuris kompozitinei armatūrai turi didelę reikšmę. 10.7.6. Apsauginis betono sluoksnis Apsauginis betono sluoksnis veikia kaip pasyvus armatūros suvaržymas, neleidžiantis išilginiams plyšiams pasiekti konstrukcijos paviršiaus. Apsauginio betono sluoksnio storis paprastai nustatomas atsižvelgiant į aplinkos agresyvumo klasę ir atsparumo gaisrui reikalavimus, nes kompozitinė armatūra yra daug atsparesnė aplinkos poveikiams, apsauginis betono sluoksnis paprastai nustatomas iš atsparumo gaisrui reikalavimų. Išilginių plyšių susidarymo atžvilgiu kompozitinei armatūrai dėl jos elgsenos ypatumų trečiojoje apkrovimo stadijoje reikalingas didesnis apsauginis betono sluoksnis. Norint užtikrinti, kad išilginiai plyšiai nepasiektų konstrukcijos paviršiaus, paprastai reikalaujama ne mažesnio kaip 4–5∅ (čia ∅ – armatūros skersmuo) apsauginio betono sluoksnio.
Page 1 and 2:
KOMPOZITAIS ARMUOTOS BETONINĖS KON
Page 3 and 4:
UDK 624.01(075.8) Ko-166 G. Kaklaus
Page 5 and 6:
4 Turinys 5.3. Supaprastintasis met
Page 7 and 8:
6 PRATARMĖ Pastaraisiais metais vi
Page 9 and 10:
8 ĮVADAS Šiuolaikiniai statiniai
Page 11 and 12:
zitinės armatūros paviršiaus for
Page 13 and 14:
12 1. Bendrosios žinios apie beton
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
28 2. Plieno plaušu armuoto betono
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
3. PLIENO PLAUŠU ARMUOTO BETONO FI
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
66 4. Plieno plaušo ir betono sąv
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
l l l l 78 4. Plieno plaušo ir bet
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
88 5. Plieno plaušu armuotų konst
Page 91 and 92:
Page 93 and 94:
Page 95 and 96:
Page 97 and 98:
Page 99 and 100:
Page 101 and 102:
100 5. Plieno plaušu armuotų kons
Page 103 and 104:
Page 105 and 106:
Page 107 and 108:
Page 109 and 110:
Page 111 and 112:
Page 113 and 114:
Page 115 and 116:
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
Page 121 and 122:
Page 123 and 124:
Page 125 and 126:
II. KOMPOZITINIAIS STRYPAIS ARMUOTO
Page 127 and 128:
126 6. Bendrosios žinios apie komp
Page 129 and 130:
Page 131 and 132:
Page 133 and 134:
Page 135 and 136:
Page 137 and 138:
Page 139 and 140:
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
Page 145 and 146:
144 7. Kompozitinės armatūros gam
Page 147 and 148:
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
Page 155 and 156:
8. KOMPOZITINĖS ARMATŪROS SAVYBĖ
Page 157 and 158:
156 8. Kompozitinės armatūros sav
Page 159 and 160:
Page 161 and 162:
Page 163 and 164:
Page 165 and 166:
Page 167 and 168:
ilgalaikio ir trumpalaikio stipių
Page 169 and 170: 168 8. Kompozitinės armatūros sav
Page 171 and 172: 170 8. Kompozitinės armatūros sav
Page 173 and 174: 172 9. Polimerinės armatūros ilga
Page 197 and 198: 10. KOMPOZITINĖS ARMATŪROS IR BET
Page 199 and 200: 198 10. Kompozitinės armatūros ir
Page 211 and 212: σ y σ r 210 10. Kompozitinės arm
Page 219: 218 10. Kompozitinės armatūros ir
Page 237 and 238: 236 11. Kompozitiniais strypais arm
Page 267 and 268: 12. KOMPOZITINIAIS STRYPAIS ARMUOT
Page 271 and 272:
270 12. Kompozitiniais strypais arm
Page 273 and 274:
Page 275 and 276:
Page 277 and 278:
Page 279 and 280:
Page 281 and 282:
Page 283 and 284:
Page 285 and 286:
Page 287 and 288:
Page 289 and 290:
Page 291 and 292:
Page 293 and 294:
Page 295 and 296:
Page 297 and 298:
xc 296 12. Kompozitiniais strypais
Page 299:
BAIGIAMASIS ŽODIS Vadovėlis para
show all

kompozitais armuotos betoninÃ„Â—s konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?