kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...

čia ρ f = Af
/ bd – kompozitinės armatūros armavimo procentas; ρ f , bal – subalansuoto
armavimo procentas, apskaičiuojamas taikant (11.17) išraišką.
Taikant ACI 440.1R-06 rekomendacijas, kompozitiniais strypais armuotų elementų
kreiviai nuo trumpalaikės apkrovos poveikio apskaičiuojami pagal (12.6) priklausomybę,
nesupleišėjusio skerspjūvio ploto inercijos momentą I el pakeitus efektyviuoju
betono skerspjūvio ploto inercijos momentu I eff
. Efektyviajam inercijos momentui
I eff apskaičiuoti taikoma modifikuota D. Bransono priklausomybė:
275
3
⎛ ⎞
⎡
3
M
⎛ ⎞
⎤
cr
M
= ⎜ ⎟ β + ⎢
cr
I -⎜ ⎟ ⎥
eff dIc 1 Icr ≤Ic
, (12.20)
⎝ M ⎠ ⎢ ⎝ M ⎠ ⎥
⎣ ⎦
čia I c
ir I cr
– betoninio ir visiškai supleišėjusio skerspjūvio ploto inercijos momentai;
stačiakampio skerspjūvio Ic
= bh 3 /12 , o I cr
apskaičiuojamas pagal (12.11) formulę;
M cr
– pleišėjimo lenkiamasis momentas, apskaičiuojamas pagal tokią priklausomybę:
Mcr = fr ⋅W c , (12.21)
čia f r
– iš lenkimo bandymų nustatytas tempiamojo betono stipris, neįvertinant jo
plastinių savybių (angl. modulus of rupture); W c
– betoninio skerspjūvio ploto atsparumo
momentas stačiakampiam skerspjūviui Wc
= bh 2 /6; M – lenkiamasis momentas,
sukeltas išorinės trumpalaikės apkrovos; b d
– empirinis koeficientas, įvertinantis
kompozitinės armatūros savybes, apskaičiuojamas pagal šią išraišką:
⎡E
f ⎤
β d = 0,5⎢
+ 1⎥
. (12.22)
⎢⎣E
s ⎥⎦
Gelžbetoninių elementų b d
= 1.
Betono valkšnumo ir traukumo deformacijų sukeltas įlinkių prieaugis apskaičiuojamas
įlinkius nuo trumpalaikės apkrovos padauginus iš koeficiento l. Suminis
įlinkis d tot
nuo trumpalaikio ir ilgalaikio apkrovos poveikio (įvertinant valkšnumą
ir traukumą) apskaičiuojamas pagal šią priklausomybę:
δ tot = ( 1+ 0,6⋅ξ) ⋅δ( t 0 ) , (12.23)
čia d(t 0
) – trumpalaikės apkrovos sukeltas armuotojo betoninio elemento įlinkis;
x – koeficientas, priklausantis nuo apkrovos veikimo trukmės, lygus 1, 1,2, 1,4 ir
2, kai apkrovos veikimo trukmė yra atitinkamai 3, 6, 12 bei 60 ir daugiau mėnesių.
Įprastų gelžbetoninių elementų pleišėtumo analizė iki šiol nėra iki galo išspręsta
ir dažnai prieštaringomis prielaidomis pagrįsta problema. Ji tampa dar sudėtingesnė
elementus armuojant polimeriniais strypais. Analizę apsunkina tai, kad dėl sudėtingos
betono struktūros (nevienalytiškumo, vidinių defektų ir t. t.) plyšių atsiradimo
vieta nėra iš anksto žinoma. Plyšio atsivėrimo plotis priklauso nuo armatūros deformacijų,
betono ir armatūros sukibimo, atstumo tarp plyšių, išilginės armatūros