kompozitais armuotos betoninÃ„Â—s konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...

More documents

Recommendations

Info

229 Koeficientas ψ e įvertina strypų paviršiaus padengimą. Siekiant apsaugoti tiltų paklotus laikančių konstrukcijų armatūros atsparumą korozijai, JAV 1960 m. sukurta armatūros strypų padengimo epoksidu technologija (angl. Fusion Bonded Epoxy Coated Reinforcement – FBECR). Pirmasis gelžbetoninis tiltas, naudojant šios rūšies armatūrą, pastatytas 1973 m. Pensilvanijos valstijoje. Pastaraisiais metais šios rūšies armatūra ir toliau plačiai naudojama JAV. Koeficientas ψ e į JAV projektavimo normas įtrauktas siekiant įvertinti epoksidinio strypų padengimo įtaką sukibimui ir inkaravimo ilgiui. Siūlomos koeficiento reikšmės: ψ e = 1,5, kai betono apsauginis sluoksnis c b < 3∅; kitais atvejais ψ e = 1,2. Epoksidu nepadengtų strypų ψ e = 1. Epoksidinė danga turi neigiamą įtaką sukibimui dėl sumažėjančios armatūros strypo adhezijos ir trinties su betonu, todėl inkaravimo ilgis padidinamas nuo 20 % iki 50 %. Pažymėtina, kad panašūs koeficientai dažnai taikomi įvairiai kompozitinei armatūrai, modifikuojant standartines plieninės armatūros inkaravimo ilgio skaičiavimo formules. Koeficientas ψ s įvertina strypo skersmens įtaką sukibimui. Jis atitinka LST EN 1992-1-1:2005 normose taikomą koeficientą η 2 . Sukibimo įtempiai yra didesni mažesnio skersmens strypuose, todėl ACI 318 siūlomos tokios koeficiento ψ s reikšmės: kai ∅≤14 mm, ψ s = 0,8. Kai strypo skersmuo ∅ ≥ 16 mm, ψ s = 1,0. Kaip minėta, didesnio skersmens strypuose dėl išorinės apkrovos poveikio pasireiškia didesnės skersinės deformacijos, todėl strypai susitraukia skersine kryptimi ir blogėja jų sukibimas, ypač esant dideliam apkrovimo lygiui. Kita vertus, kai strypas yra gniuždomas (pvz., atleidžiant įtemptus armatūros strypus), šis efektas tampa palankus. Koeficientu λ įvertinama lengvojo betono (angl. lightweight concrete) savybių įtaka sukibimui. Lengvojo betono tempiamasis stipris yra mažesnis, todėl greičiau plinta išilginiai plyšiai ir betonas lengviau nukerpamas per rumbelių viršūnes. Projektavimo normose ACI 318-11 siūloma imti λ = 1,3 lengvajam betonui ir λ = 1,0 – įprastajam sunkiajam betonui. Lyginant JAV projektavimo normas ACI 318-11 su LST EN 1992-1-1:2005, galima pastebėti, kad abiejose normose vertinami tie patys sukibimą apibūdinantys veiksniai: betono apsauginis sluoksnis ir skersinės armatūros kiekis, strypų padėtis betonavimo metu, strypų skersmuo, betono savybės. Visi šie veiksniai susiję su fundamentine betono ir armatūros sąveikos samprata. Neplieninės armatūros atveju neįmanoma išbandyti visų tipų armatūros ir įvertinti kiekvieną iš sukibimą apibūdinančių veiksnių dėl didelės šios armatūros įvairovės. Vertinant neplieninės armatūros sukibtį ir inkaravimo ilgį, reikia remtis bendrais sukibimo dėsniais, kompozitinės armatūros sukibimo ypatumais ir gamintojo pateikiamomis specifikacijomis. Plieninės armatūros inkaravimo ilgis gali būti geru, laiko patikrintu atskaitos tašku apskaičiuojant reikiamą kompozitinės armatūros inkaravimo ilgį.
230 10. Kompozitinės armatūros ir betono sąveika 10.9. Skyriaus apibendrinimas Plieniniais ir kompozitiniais strypais armuotų betoninių konstrukcijų pranašumai pasireiškia tik užtikrinant dviejų skirtingas mechanines ir fizikines savybes turinčių medžiagų – betono ir armatūros – sukibimą. Tam, kad tempiamosios zonos betonas veiksmingai perduotų įtempius armatūrai, būtina užtikrinti patikimą šių medžiagų sukibtį, kuri apibrėžiama kaip vidutinė jėga, tenkanti betono ir armatūros sąlyčio paviršiaus ploto vienetui. Nagrinėjant betono ir armatūros sukibimo mechaniką, galima išskirti tris pagrindines sąveikos dedamąsias: 1. Cheminis sukibimas, arba adhezija. Kai armatūros strypas yra betone, adhezija pasireiškia tarp cemento matricos ir armatūros paviršiaus. Konstrukciniu požiūriu tai nėra patikimas sukibimo komponentas, nes cheminės jungtys yra suardomos, esant labai mažoms slinkties reikšmėms. 2. Trinties jėga pradeda veikti suirus cheminiams ryšiams tarp armatūros ir betono. Ši sukibimo dedamoji veikia tol, kol armatūros strypas visiškai ištraukiamas arba suyra. Trinties jėgos dydis priklauso nuo armatūros paviršiaus šiurkštumo ir šoninio slėgio į betoną. 3. Mechaninis inkaravimas susidaro tarp armatūros rumbų ir betono. Tai pati efektyviausia sukibimo dedamoji. Kai armatūra rumbuotoji, adhezijai tenka apie 10 %; trinties jėgoms – 15–20 %; mechaniniam inkaravimui – 70–75 % visos sukibimo jėgos. Efektyviausiai sukibimo įtempius perduoda mechaninis inkaravimas, todėl konstrukcinės armatūros strypai gaminami rumbuotieji. Rumbams sąveikaujant su betonu, sąlyčio zonoje susidaro sudėtingas erdvinis įtempių būvis. Pirmiausia dėl įtempių koncentracijos suglemžiamas priešais rumbą esantis porėtas cemento matricos sluoksnis. Dėl šios nedidelės strypo slinkties suardoma cheminė sukibimo dedamoji ir toliau strypo ištraukimui priešinasi trinties jėgos ir priešais rumbelius esantis betonas. Didėjant ištraukimo jėgai, prasideda vidinis betono mikropleišėjimas. Ties armatūros rumbais atsiveria skersinių (kartais vadinamų antriniais) mikroplyšių. Dėl susidarančių žiedinių tempimo jėgų betone, pradedant nuo armatūros paviršiaus, atsiveria išilginių plyšių (10.9, 10.10 pav.). Šis mikropleišėjimas lemia tai, kad strypo slinkties ir sukibimo įtempių priklausomybė įgauna netiesinį pobūdį (10.8, 10.15 pav.). Sukibimo suirtis gali būti dviejų tipų: 1) esant pakankamam apsauginiam betono sluoksniui (c ≈ 3–5∅) nukerpamas tarp rumbelių esantis betonas; kompozitinės armatūros atveju gali būti nukerpami ir patys rumbeliai arba paviršinis armatūros pluoštas; tai priklauso nuo betono ir armatūros savybių; 2) esant nepakankamam apsauginiam betono sluoksniui, išilginiai plyšiai išplinta iki <strong>konstrukcijos</strong> paviršiaus ir, staigiai sumažėjus sukibimo įtempiams, įvyksta suirimas dėl išilginio pleišėjimo. Betono ir armatūros sąveika priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos galima susieti su viena iš penkių grupių: 1) armatūra; 2) betonas; 3) įtempių būvis armatūroje ir betone; 4) technologiniai veiksniai; 5) konstrukciniai veiksniai.
Page 1 and 2:
KOMPOZITAIS ARMUOTOS BETONINĖS KON
Page 3 and 4:
UDK 624.01(075.8) Ko-166 G. Kaklaus
Page 5 and 6:
4 Turinys 5.3. Supaprastintasis met
Page 7 and 8:
6 PRATARMĖ Pastaraisiais metais vi
Page 9 and 10:
8 ĮVADAS Šiuolaikiniai statiniai
Page 11 and 12:
zitinės armatūros paviršiaus for
Page 13 and 14:
12 1. Bendrosios žinios apie beton
Page 15 and 16:
Page 17 and 18:
Page 19 and 20:
Page 21 and 22:
Page 23 and 24:
Page 25 and 26:
Page 27 and 28:
Page 29 and 30:
28 2. Plieno plaušu armuoto betono
Page 31 and 32:
Page 33 and 34:
Page 35 and 36:
Page 37 and 38:
Page 39 and 40:
3. PLIENO PLAUŠU ARMUOTO BETONO FI
Page 41 and 42:
Page 43 and 44:
Page 45 and 46:
Page 47 and 48:
Page 49 and 50:
Page 51 and 52:
Page 53 and 54:
Page 55 and 56:
Page 57 and 58:
Page 59 and 60:
Page 61 and 62:
Page 63 and 64:
Page 65 and 66:
Page 67 and 68:
66 4. Plieno plaušo ir betono sąv
Page 69 and 70:
Page 71 and 72:
Page 73 and 74:
Page 75 and 76:
Page 77 and 78:
Page 79 and 80:
l l l l 78 4. Plieno plaušo ir bet
Page 81 and 82:
Page 83 and 84:
Page 85 and 86:
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
88 5. Plieno plaušu armuotų konst
Page 91 and 92:
Page 93 and 94:
Page 95 and 96:
Page 97 and 98:
Page 99 and 100:
Page 101 and 102:
100 5. Plieno plaušu armuotų kons
Page 103 and 104:
Page 105 and 106:
Page 107 and 108:
Page 109 and 110:
Page 111 and 112:
Page 113 and 114:
Page 115 and 116:
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
Page 121 and 122:
Page 123 and 124:
Page 125 and 126:
II. KOMPOZITINIAIS STRYPAIS ARMUOTO
Page 127 and 128:
126 6. Bendrosios žinios apie komp
Page 129 and 130:
Page 131 and 132:
Page 133 and 134:
Page 135 and 136:
Page 137 and 138:
Page 139 and 140:
Page 141 and 142:
Page 143 and 144:
Page 145 and 146:
144 7. Kompozitinės armatūros gam
Page 147 and 148:
Page 149 and 150:
Page 151 and 152:
Page 153 and 154:
Page 155 and 156:
8. KOMPOZITINĖS ARMATŪROS SAVYBĖ
Page 157 and 158:
156 8. Kompozitinės armatūros sav
Page 159 and 160:
Page 161 and 162:
Page 163 and 164:
Page 165 and 166:
Page 167 and 168:
ilgalaikio ir trumpalaikio stipių
Page 169 and 170:
Page 171 and 172:
Page 173 and 174:
172 9. Polimerinės armatūros ilga
Page 175 and 176:
Page 177 and 178:
Page 179 and 180: 178 9. Polimerinės armatūros ilga
Page 197 and 198: 10. KOMPOZITINĖS ARMATŪROS IR BET
Page 199 and 200: 198 10. Kompozitinės armatūros ir
Page 211 and 212: σ y σ r 210 10. Kompozitinės arm
Page 229: 228 10. Kompozitinės armatūros ir
Page 237 and 238: 236 11. Kompozitiniais strypais arm
Page 267 and 268: 12. KOMPOZITINIAIS STRYPAIS ARMUOT
Page 281 and 282:
280 12. Kompozitiniais strypais arm
Page 283 and 284:
Page 285 and 286:
Page 287 and 288:
Page 289 and 290:
Page 291 and 292:
Page 293 and 294:
Page 295 and 296:
Page 297 and 298:
xc 296 12. Kompozitiniais strypais
Page 299:
BAIGIAMASIS ŽODIS Vadovėlis para
show all

kompozitais armuotos betoninÃ„Â—s konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?