kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Sukibimo įtempiai maksimalią reikšmę pasiekia tam tikru nedideliu atstumu nuo<br />
apkrautojo galo. Ties apkrautuoju galu sukibimo reikšmė yra lygi nuliui, nes betonas<br />
ir fibra neturi kontakto. Nedideliu atstumu nuo apkrauto fibros galo suardomas<br />
betonas, todėl susidaro tik nedideli sukibimo įtempiai, kurie palaipsniui pasiekia<br />
maksimalią reikšmę. Slinkties reikšmė palaipsniui didėja nuo laisvojo fibros galo ir<br />
pasiekia maksimalią reikšmę ties apkrautuoju galu.<br />
Iš šių trijų aptartų dydžių (slinkties, sukibimo įtempių ir deformacijos) tik deformacijų<br />
reikšmę įmanoma eksperimentiškai išmatuoti. Matavimai paprastai atliekami<br />
ne trumpose fibrose, o armatūros strypuose. Gavus deformacijų pasiskirstymą armatūroje,<br />
likę du dydžiai gali būti nesunkiai apskaičiuoti. Fibrose deformacijų pasiskirstymas<br />
yra artimas armatūros strypams dėl unikalaus sukibimo įtempių, deformacijų<br />
ir slinkties ryšio.<br />
Pažymėtina, kad atliekant ištraukimo bandymus dažnai fiksuojama tik didžiausia<br />
fibros ištraukimo jėga. Šią jėgą padalijus iš fibros paviršiaus ploto, gaunami vidutiniai<br />
sukibimo įtempiai τ m<br />
. Tokiu atveju tikrasis sukibimo įtempių pasiskirstymas τ(x) lieka<br />
nežinomas. Praktiniams tikslams svarbi maksimalių vidutinių sukibimo įtempių<br />
reikšmė, nes iš jos galima spręsti apie kritinį fibros inkaravimo ilgį l b,crit<br />
, kartu ir apie<br />
bendrą fibros ir betono sąveiką.<br />
4.5.6. Fibrų formos įtaka<br />
Plienines fibras gaminančios įmonės siūlo įvairių rūšių fibrų, besiskiriančių dydžiu,<br />
forma ir medžiagos savybėmis. Dėl skirtingų medžiagų savybių ir gamybos technologijos<br />
mechaninės fibrų savybės, iš kurių svarbiausios yra tempiamasis stipris f y ir<br />
kritinis inkaravimo ilgis l b,crit<br />
, stipriai skiriasi. Šie skirtumai turi didelę įtaką fibrų<br />
ištraukimo mechanikai ir bendrai visos <strong>konstrukcijos</strong> elgsenai.<br />
Ankstesniuose skyriuose buvo parodyta, kad tiesių fibrų ištraukimui priešinasi<br />
cheminis sukibimas, vėliau aktyvios tampa ir trinties jėgos. Kai tiesios fibros traukiamos<br />
tam tikru kampu, pasireiškia papildomi mechaniniai procesai: fibros lenkimas<br />
ir šlytis, padidėja trinties jėgos, glemžiamas ir pažeidžiamas betonas. Abiem atvejais<br />
gaunamas palyginti nedidelis fibros ištraukimo darbas (apkrovos ir slinkties diagramos<br />
plotas). Ši trūkumą galima spręsti dviem būdais: stiprinti cheminį sukibimo<br />
komponentą, parenkant betono mišinį, arba mechaniškai deformuoti fibras. Iš ilgametės<br />
fibrų gamybos ir bandymų praktikos mechaninis deformavimas pripažintas<br />
kaip efektyviausias būdas gerinant fibrų inkaravimą betone. Šiuo požiūriu plieninės<br />
fibros turi didelį pranašumą, lyginant su kitų medžiagų fibromis (pavyzdžiui, stiklo<br />
ar anglies pluošto), nes plienas yra lengvai mechaniškai paveikiamas: užlenkiami<br />
galai, skerspjūvis susukamas, suformuojami rumbeliai, padaromos negilios įspaudos.<br />
Mičigano universiteto profesorius A. E. Naamanas (2003) pristatė naujos kartos,<br />
ypač efektyviai su betonu sąveikaujančias plienines fibras. Šios fibros gaminamos<br />
iš didelio stiprio, kvadratinio arba trikampio skerspjūvio plieninės vielos<br />
81
Change language