kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...

174 9. Polimerinės armatūros ilgaamžiškumas ir senėjimas
(TGA), šviesos ir elektronų (SE) mikroskopija, dinaminė mechaninė analizė (DMA),
diferencinė skenavimo kolorimetrija (DSC), potenciodinaminės poliarizacijos matavimai,
galvaninio ryšio bandymai ir Furjė transformacijos infraraudonoji spektroskopija
(FTIR).
Polimerinę armatūrą sudaro trys komponentai (9.4 pav.), nuo kurių priklauso
jos ilgaamžiškumas:
• matrica (derva: epoksidinė, vinilo esterio, poliesterio arba kt.);
• pluoštas (anglies, aramido, stiklo arba kt.);
• sukibimo zona tarp pluošto ir matricos.
Kiekvienas iš kompozito komponentų gali būti veikiamas agresyviųjų veiksnių.
Kompozito matrica yra atspari stipriems šarmams (tai svarbu, kai naudojamas stiklo
pluoštas, kuris nėra atsparus šarmams), ji apsaugo pluoštą ir sukibimo zoną nuo
išorinės aplinkos poveikio. Polimerinio kompozito ilgaamžiškumas priklauso nuo
šių komponentų savybių:
• kaip gerai pluoštas padengtas derva;
• plyšių (paviršiuje arba skerspjūvio plote);
• tuštumų išsidėstymo (mažesnės ir tolygiai pasiskirsčiusios rodo geresnę kokybę);
• dervos ir pluošto sukibimo kokybės (jei gamybos procesas nėra gerai kontroliuojamas,
derva netolygiai pasiskirsto pluošte ir numatyta apsauga negali būti
užtikrinama);
• sukibimo tarp pluošto ir matricos stiprio (nesuderinamumas tarp pluošto ir
matricos (dervos) arba neteisingas apdorojimas silpnina ryšį tarp komponentų).
Sąveikos zona tarp pluošto ir matricos (9.5 pav.) yra silpniausia grandis, nuo
kurios dažniausiai ir prasideda irimo procesas. Jis gali įvykti dėl šarminių reakci-
strypo fragmentas
60 kartų padidinta
240 kartų padidinta
derva (matrica)
pluoštas
sukibimo zona tarp pluošto ir matricos
9.4 pav. Polimerinės stiklo
pluošto armatūros komponentai
(„Hughes Brothers“)