kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
20 1. Bendrosios žinios apie betoninių konstrukcijų dispersinį armavimą<br />
1.4. Dispersiškai armuoto betono raida<br />
Šiais laikais betonas – viena svarbiausių statybinių medžiagų, o jo naudojimo apimtys<br />
didėja visose pasaulio šalyse. Nuo senų laikų statybinių medžiagų mišiniai buvo<br />
stiprinami armuojant juos plaušine armatūra, taip padidinant pastato eksploatavimo<br />
trukmę ir atsparumą smūgiams. Pirmieji namai, statyti iš molio ir purvo, jau prieš<br />
3500 metų buvo armuojami ašutais, šiaudais ir kitomis natūraliomis plaušinėmis<br />
medžiagomis.<br />
Kaip minėta, gelžbetoniui paplitus po pasaulį, Prancūzijoje pradėtas gaminti<br />
plaušu armuotas betonas. XX a. pirmoje pusėje, 1936 m., Vokietijoje buvo bandoma<br />
gaminti medžio drožlėmis armuotus laivus iš ledo. Pažymėtina, kad plaušu armuotas<br />
ledas buvo atsparus smūgiams ir savo mechaninėmis savybėmis prilygo betonui.<br />
XX a. pabaigoje nemetaliniu plaušu armuoto betono tyrimus atliko Šach ir Rangan<br />
(1971), Swamy (1975) ir kiti mokslininkai iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės<br />
Karalystės, Japonijos ir Rusijos.<br />
Iki septintojo dešimtmečio dispersiškai armuotas betonas buvo naudojamas tik<br />
grindinių dangoms. Pirmieji dispersiškai armuoto betono eksperimentiniai tyrimai<br />
buvo atlikti XX a. 7-ajame dešimtmetyje (Romualdi et al. 1963, 1964). Eksperimentuojant<br />
buvo naudojamas tik tiesus plieninis plaušas. Analizuojant bandymų rezultatus<br />
tapo aišku, kad betoną armuojant plieno plaušu gaunama kompozitinė medžiaga<br />
turi didesnį tempiamąjį stiprį, yra atsparesnė pleišėjimui ir plastiškiau suyra, palyginti<br />
su įprastu betonu.<br />
Būtent nuo to ir prasidėjo naujos kompozitinės medžiagos era. Plieno plaušu<br />
armuotas betonas Europos rinkai buvo pasiūlytas 8-ojo dešimtmečio antroje pusėje.<br />
Jokių standartų ir rekomendacijų, reglamentuojančių dispersiškai armuotų konstrukcijų<br />
projektavimą, nebuvo, tai ir tapo pagrindine kliūtimi pripažinti naują betono<br />
armavimo technologiją. Iš pradžių plieno plaušas dažniausiai buvo naudojamas papildomam<br />
armavimui, plyšių suvaržymui ir mažiau deformuojamiems konstrukciniams<br />
elementams.<br />
Pastaruosius kelis dešimtmečius dispersiškai armuotas betonas naudojamas vis<br />
dažniau. Atsiradusios vandens sugertį mažinančios aukštos rūšies priemaišos (superplastikliai)<br />
tapo puikia priemone dispersiškai armuoto betono mechaninėms savybėms<br />
pagerinti. Siekiant pagerinti plaušo sukibimą su betonu, buvo pradėtas gaminti<br />
įvairių formų plieno plaušas (suplotais galais, banguotas, išlietais galais, užlenktais<br />
galais ir t. t.) (1.5 pav.). Įtempiai tarp plieno plaušo ir betono mišinio buvo perduodami<br />
geriau, o plaušo sunaudojama mažiau.<br />
Dispersinis armavimas – viena svarbiausių statybinių konstrukcijų vystymo sričių<br />
pasaulyje, ir per pastaruosius dešimtmečius buvo atlikta daugybė dispersiškai<br />
armuoto betono tyrimų. Moksliniai komitetai (Europos – RILEM, JAV – ACI), kuriantys<br />
projektavimo normas, išleido dispersiškai armuoto betono rekomendacijas
Change language