kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
200 10. Kompozitinės armatūros ir betono sąveika<br />
(10.2 pav., a). Dėl betono ir armatūros deformacijų skirtumo armatūra praslysta<br />
betono atžvilgiu. Šis reiškinys vadinamas slinktimi (angl. slip). Būtina pabrėžti, kad<br />
įtempių perdavimo reiškinys gelžbetoninėse <strong>konstrukcijos</strong>e vyksta dėl betono ir armatūros<br />
sąlyčio paviršiuje susidarančių sukibimo įtempių. Jie susidaro tik tuomet,<br />
kai atsiranda santykinis poslinkių skirtumas arba, kitaip tariant, slinktis tarp armatūros<br />
ir betono.<br />
Pažymėtina, kad dėl cheminės sukibimo dedamosios slinktis susidaro ir esant<br />
nedidelėms apkrovoms. Šiuo atveju gaunamos tamprios slinkties reikšmės. Veikiant<br />
nedidelei jėgai P 1<br />
, armatūros strypas perduoda tempimo įtempius betonui tol, kol<br />
jų deformacijos tampa lygios: ε s1<br />
= ε c1,max<br />
. Gelžbetoninio elemento ilgis, reikalingas<br />
šiai sąlygai patenkinti, vadinamas įtempių perdavimo ilgiu (angl. transfer length).<br />
Įtempių perdavimo ilgį pažymėkime l 1<br />
(10.2 pav., a). Pirmuoju atveju tik šiame ruože<br />
susidaro slinktis ir veikia sukibimo įtempiai τ(x). (10.2 pav. dėl schemos aiškumo<br />
armatūros ir betono deformacijos atidėtos skirtingu masteliu).<br />
Kai strypą veikia daug didesnė jėga P 2<br />
, slinktis susidaro per visą strypo inkaravimo<br />
ilgį. Šiuo atveju betono atžvilgiu juda visas armatūros strypas, todėl atsiranda<br />
strypo laisvojo galo poslinkis s 2<br />
≠ 0 (10.2 pav., b). Sukibimo įtempiai taip pat veikia<br />
per visą strypo inkaravimo ilgį l 2<br />
. Dėl įtempių perdavimo reiškinio deformacija betone<br />
nuolat auga. Jei įtempių perdavimo ilgis yra pakankamas, kad betone susidarytų<br />
pleišėjimo deformacija ε cr<br />
, staiga atsiveria normalinis plyšys ir įrąžos persiskirsto.<br />
Plyšio vietoje visą tempimo jėgą vėl atlaiko armatūra, o įtempiai betone tampa lygūs<br />
nuliui. Tokiu būdu, kai tempiamas ilgas gelžbetoninis elementas, jis supleišėja į atskirus<br />
blokus, kaip parodyta 10.2 pav., c. Atstumas tarp šiuos blokus skiriančių plyšių<br />
priklauso nuo betono ir armatūros sukibimo įtempių dydžio: kuo didesni sukibimo<br />
įtempiai, tuo trumpesnis tampa bloko ilgis.<br />
Slinktis yra vienas svarbiausių parametrų, apibūdinančių armatūros ir betono<br />
sąveiką. Slinktis, kaip ir poslinkis, yra integralinis dydis, gaunamas sumuojant santykinį<br />
betono ir armatūros deformacijų skirtumą tam tikro ilgio ruože:<br />
x<br />
s( x) = ∫ ⎡⎣ε s( x) -εc( x)<br />
⎤⎦dx , (10.11)<br />
0<br />
čia ε s (x) ir ε c (x) – atitinkamai armatūros ir tempiamojo betono deformacijų funkcijos.<br />
Ruožuose, kuriuose šios deformacijos sutampa, slinktis lygi nuliui.<br />
Aptariant įtempių perdavimo reiškinį minėta, kad slinktis yra būtina sukibimo<br />
įtempių atsiradimo sąlyga. Didėjant slinkčiai, iki tam tikros ribos didėja ir sukibimo<br />
įtempiai. Šis procesas detaliau nagrinėjamas kitame knygos poskyryje. Verta paminėti<br />
vieną svarbų reiškinį: ties laisvuoju kubelio kraštu slinktis pasiekia maksimalią<br />
reikšmę, tačiau sukibimo įtempiai τ(x) yra lygūs nuliui (10.2 pav., a ir b). Šis reiškinys<br />
paaiškinamas tuo, kad pažeidžiamas ties laisvuoju kraštu esantis betonas ir sukibimo<br />
įtempiai fiziškai pasireikšti negali. Betono pažeidimo zonos ilgis paprastai imamas<br />
2–5 ∅ matuojant nuo laisvojo krašto (čia ∅ – armatūros skersmuo).
Change language