kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
kompozitais armuotos betoninės konstrukcijos - Vilniaus Gedimino ...
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
231<br />
Armatūros tipas turi didžiausią įtaką jos sukibimui su betonu. Svarbiausi rodikliai<br />
šiuo atveju yra sukibimo indeksas (10.16 formulė) ir mechaninės armatūros savybės:<br />
tamprumo modulis ir skersinės deformacijos koeficientas.<br />
Betono kokybė – antras svarbus sukibimą lemiantis veiksnys, nes sukibtis paprastai<br />
suyra nukerpant betoną arba susidarius išilginiams plyšiams, svarbiausias rodiklis<br />
yra betono gniuždomasis stipris f c , pagal kurį gali būti apskaičiuoti kerpamasis ir<br />
tempiamasis stipriai.<br />
Įtempių būvio armatūroje įtaka pasireiškia tuo, kad tempiamieji strypai traukiasi<br />
skersine kryptimi. Šio susitraukimo reikšmė yra tiesiog proporcinga išilginei deformacijai<br />
ir strypo skersmeniui (10.18 formulė). Gniuždomųjų strypų atveju skersinės<br />
deformacijos efektas yra palankus sukibimui. Įtempių būvis betone turi palankų poveikį<br />
tuomet, kai armatūra yra apgniuždoma. Šiuo atveju suvaržomas skersinių ir<br />
išilginių plyšių plitimas, kartu padidėja trintis tarp armatūros ir betono.<br />
Iš technologinių veiksnių didžiausią įtaką sukibimui turi armatūros padėtis betonuojant<br />
ir betono sutankinimo kokybė. Ties rumbeliais susidarančios vandens ir oro<br />
sankaupos stipriai pablogina strypų sukibimą. Dėl šių veiksnių gali būti gauti net iki<br />
30–40 % mažesni maksimalūs sukibimo įtempiai.<br />
Prie konstrukcinių veiksnių priskiriamas skersinio armavimo intensyvumas ir<br />
apsauginis betono sluoksnis. Abu veiksniai suvaržo išilginių plyšių plėtimąsi ir pagerina<br />
sukibties kokybę.<br />
Bet kokios rūšies armatūros ir betono sąveikai įvertinti, esant bet kaip išdėstytiems<br />
armatūros strypams, būtini universalūs fizikiniais dėsniais pagrįsti sąveikos<br />
modeliai. Pasaulyje iki šiol nėra sukurtas universalus bet kokioms medžiagoms<br />
tinkamas armatūros ir betono sukibimo modelis. Įvairių šalių projektavimo normų<br />
metodai pagrįsti empirinėmis išraiškomis, gautomis apdorojus eksperimentinių tyrimų<br />
duomenis. Projektavimo normose taikomos matematinės išraiškos gerai tinka,<br />
kai projektuojami nesudėtingi elementai iš standartinių, seniai eksploatuojamų<br />
medžiagų. Per daugelį eksploatacijos dešimtmečių ir gausių laboratorinių tyrimų<br />
įprasto betono bei armatūros sąveika yra gana gerai ištirta ir realizuota empirinėmis<br />
formulėmis.<br />
Polimeriniais strypais armuotų betoninių konstrukcijų skaičiavimo normų sukūrimą<br />
apsunkina tai, kad statybinėms konstrukcijoms naudojami įvairių tipų ir<br />
savybių pluoštai (stiklo, anglies, aramido, bazalto), įvairios juos rišančios dervos<br />
(epoksidinė derva, silikonas, akrilinė derva, polipropilenas, poliamidas, polistirenas<br />
ir kt.), paviršiams padengti taikomi įvairūs technologiniai sprendimai (formuojami<br />
rumbeliai, paviršius padengiamas smėliu, apvyniojamas pluoštu spirale). Nagrinėjant<br />
kompozitinės armatūros sukibimo ypatumus, net rumbų išdėstymas nėra standartizuotas,<br />
kaip plieninės armatūros atveju. Derinant įvairių tipų pluoštus su juos jungiančiomis<br />
dervomis ir parenkant norimą paviršiaus formą, galima gauti tūkstančius<br />
įvairių neplieninės armatūros atmainų, ir kiekvienos iš jų sąveika su betonu bus vi-
Change language