visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
10<br />
Petras Bielskis<br />
Apie dabartį ir<br />
istorinę sąmonę<br />
teatro istoriko (t. y. Vytauto Maknio – P. B.) paklaida yra Liaudies<br />
teatro išskyrimas ar įvardijimas“ (Aleksaitė 2003, 4).<br />
Straipsnyje vartojama žeminamoji leksika: „Lietuviškieji vakarai“, gimę<br />
XIX a. pabaigoje, socialiniu požiūriu labiausiai atsilikusioje kultūrinėje,<br />
socialinėje ir ekonominėje erdvėje – kaimo (ne miesto!) vietovėse; primityviuose<br />
nemokšiškuose mėgėjų vaidinimuose“ (Aleksaitė 2003, 5). Neigiamai<br />
įvardijami visi anksčiau nagrinėti kultūros paveldo klausimai.<br />
Ir tai nėra paprastas straipsnis. Tai pareiškimas ir iššūkis, veiklos programa,<br />
kuri jau stropiai vykdoma. V. Maknio darbų kritika, matyt, tik pretekstas.<br />
Pagrindinis tikslas – paneigti, sulyginti su žeme lietuvių liaudies<br />
teatro sampratą ir kultūros faktus. Neturėdami liaudies teatro orientyrų,<br />
nebegalime suvokti, kur ir kokio lygio dabar yra mūsų profesinis teatras.<br />
Filosofas A. Maceina dar 1977 m. numatė ir perspėjo, kad „tradicija<br />
gali būti sunaikinta iš viršaus“ (Maceina 2000, 368). Sunaikinus tradiciją,<br />
„iš dabarties akimirkų neįmanoma sudėlioti jokios prasmingesnės ateities“<br />
(Maceina 2000, 379). Tuos perspėjimus būtina įsiminti ir įsisąmoninti. Jei<br />
neišsaugosime praeities dabartyje, nebeįmanoma bus sukurti jokios prasmingesnės<br />
ateities.<br />
Griovimo technologijos<br />
Kokią liaudies teatro sampratą mums siūlo I. Aleksaitė? Tai turi būti<br />
„pastovus kaimo žmonių (valstiečių) kolektyvas, spontaniškai gimęs, kuris<br />
eidamas iš vieno kaimo į kitą rodo vaizdelius, užfiksuotus tautosakininkų<br />
ir etnografų; vaidinimų rodymas jiems yra pagrindinis užsiėmimas<br />
(profesija), savamoksliai entuziastai, linksmina žmones pašmaikštaudami,<br />
pašposaudami, daug iš ko pasityčiodami“ (Aleksaitė 2003, 4, 5). Autorė<br />
teigia, kad „nieko panašaus nėra lietuvių teatro istorijoje. Neturime tokių<br />
kolektyvų, tokių liaudiškų vaidybinių struktūrų ar organizacijų“ (Aleksaitė<br />
2003, 4). Tik giliose tarybinėse prietemose vyravo galvosena, kad<br />
būtinai turi būti kolektyvas ir kolūkio pirmininkas. Liaudies teatras nėra<br />
organizacija ir net ne struktūra. Lietuvoje liaudies teatras – ir ne ideologinis<br />
darinys. Tai pasaulėjauta ir žmogaus kūrybingumo apraiška. Gražius,<br />
ypatingos konstrukcijos namus statė ne Statybininkų trestas, bet grožį ir<br />
žmogaus bei gamtos vienovę jaučiantis dailidė arba liaudies meistras. Nebuvo<br />
gastroliuojančių chorų, chorvedžių, bet kas vasarą pievų galulaukėse
Change language