visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas

More documents

Recommendations

Info

34 Jūratė Grigaitienė Spektaklis kaip žaidimas Lietuvos teatre tiek informacijos apie spektaklius vaikams ir jaunimui aptinkame „Lietuvos teatro istorijos“ trečiojoje knygoje, kurioje apibendrinama Lietuvos teatrų veikla 1970–1980 m. Apie Vytauto Čibiro režisuotą spektaklį vaikams Jaunimo teatre rašoma: „Pepės Ilgakojinės“ (1971) – spektaklio kaip žaidimo – energiją spinduliavo N. Gelžinytės vaidinama „visų numylėtinė“ Pepė. Maža drąsi ir įžūli mergaitė tiesiai iš scenos bendravo su vaikais, kvietė juos leistis išmonės ir fantazijos keliais, savo nepaprastais nuotykiais griovė elgesio taisykles ir šaipėsi iš pilko bei nuobodaus suaugusiųjų gyvenimo.“ 10 Spektaklių vaikams fragmentiški atgarsiai spaudoje rodo, kad straipsniuose pasigendama išsamesnių tyrimų ir analizės. Dažnai minimi terminai „spektaklis – kaip žaidimas“, „improvizacija“, „teatras-žaidimas“ ir kt., tačiau detaliau nenagrinėjamas novatoriškas reiškinys, atsiradęs vaikų teatre XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Be to, beveik nėra pateikiama konkrečių pavyzdžių, kaip spektakliuose atsiskleidė žaidybinis-improvizacinis pradas, artimas vaikų žaidimams. Vėlesnėse recenzijose, rašytose jau nepriklausomoje Lietuvoje, situacija mažai pasikeičia. Dešimtajame dešimtmetyje kuriasi naujos nepriklausomos trupės. Nors 1989 m. pradžioje susikūręs pirmasis Respublikoje privatus „Keistuolių“ teatras per 20 metų sėkmingai užpildė tuščią vaikų teatrų nišą ir užaugino kelias potencialių žiūrovų kartas, tačiau apie jo veiklą spaudoje galima rasti tik pabirų, paviršutiniškų, žurnalistinio pobūdžio straipsnių. Ilgą laiką kritikai apskritai stengėsi nepastebėti „Keistuolių“ veiklos nežinodami, kaip vertinti unikalų save išlaikantį teatrą Lietuvoje. Pastaraisiais metais jau ryškūs tam tikri pokyčiai, nes pasirodo vis daugiau straipsnių apie vaikų ir jaunimo teatrą Lietuvoje. Taigi aštuntajame dešimtmetyje Lietuvos teatre išryškėjęs žaidybinisimprovizacinis pradas spektakliuose vaikams ir jaunimui atvėrė plačius horizontus tolesnei vaikų teatro raidai. Šio prado atgarsius jaučiame nepriklausomos „Keistuolių“ trupės ir teatro laboratorijos „Atviras ratas“, „Teatriuko“, „Elfų“ ir kitų teatrų spektakliuose vaikams ir jaunimui. Straipsnyje analizuojami trys novatoriški spektakliai vaikams („Pepė Ilgakojinė“, „Bebenčiukas”, „Vaikų dienos“), kuriuose atsiskleidė žaidybinis-improvizacinis pradas, padaręs tam tikrą revoliucinę įtaką tolesnei vaikų teatro raidai Lietuvoje. 10 Lietuvos teatro istorija (1970–1980). Trečioji knyga. Vilnius, 2006, 99.
Jūratė Grigaitienė Spektaklis kaip žaidimas Lietuvos teatre Spektaklio „Pepė Ilgakojinė“ (I. Nusinovo ir S. Lungino inscenizacija A. Lindgren pasakos motyvais) premjera įvyko 1971 m. vasario 12 d. ir buvo vaidinama Jaunimo teatro scenoje kelerius metus. Pagrindinį Pepės Ilgakojinės vaidmenį sukūrusi aktorė Nijolė Gelžinytė visus tuos metus vaidino viena, be dublerių, kol tiesiog fiziškai nebepajėgė dvi valandas aktyviai šėlti scenoje, vartytis kūlversčiais ir laisvai improvizuoti neretai ekstremaliomis sąlygomis. Talentingas spektaklio režisierius Vytautas Čibiras, skirtingai nei kiti jauni režisieriai, su didžiuliu entuziazmu ir jaunatvišku veržlumu ėmėsi statyti šį veikalą, sugriaudamas iki šiol teatre gajų mitą, esą kurti spektaklius vaikams yra kažkoks nerimtas, gal net kiek gėdingas užsiėmimas. Drįstame teigti, kad „Pepė Ilgakojinė“ – pirmasis lietuviškas spektaklis, pakylėjęs vaikiškų spektaklių statusą į aukštesnį lygmenį. Kai spektaklis vaidinamas daugybę kartų ir rodomas žiūrovams ne vienus metus, galima kalbėti apie tam tikrą fenomenalų reiškinį teatre. Spektaklio pripažinimą ir sėkmę lėmė keletas veiksnių. Pirmiausia – tai puikus pasaulinės vaikų literatūros klasikės A. Lindgren kūrinys, kuriame pasakojama keistos rusvaplaukės, strazdanotos mergaitės Pepės, su styrančiomis į šalis kasytėmis ir ilgomis, skirtingų spalvų dryžuotomis kojinėmis, istorija. Sovietinėje epochoje, politinių represijų, persekiojimų ir įvairiausių tabu atmosferoje, šis spektaklis apie maištingos dvasios mergaitę, laužančią galiojančius stereotipus, buvo gaivus oro gurkšnis ne tik žiūrovams, bet ir vaidinantiems aktoriams. Smagu ir netikėta, kai maža mergaitė, gyvenanti namelyje viena be tėvų, gali „pamokyti“ vyresniosios kartos pedagoges ir tėvų komiteto nares – Freken Rozenblium (akt. V. Marčinskaitė, E. Žebertavičiūtė), Fru Setergen (akt. V. Marcinkevičiūtė), Fru Laurą Bergren (akt. B. Didžgalvytė), nebijo išsiskirti iš kitų ir atrodyti ne taip kaip visi, nesigėdija sėdėti ant stalo ir valgyti neplautomis rankomis, žaisti netradicinius pačios sugalvotus žaidimus, miegoti lovoje, pasidėjusi kojas ant pagalvės, kad sapnai subėgtų į galvą, ir pan. Tačiau svarbiausia, kad Pepė sugeba originaliai mąstyti. Žinoma, tai prieštaravo visuotinai priimtoms sovietinės visuomenės vertybėms. Daugelis to laikotarpio žmonių, negalėdami susikurti ir gyventi trokštamoje realybėje, pasinerdavo į svajonių ir fantazijos pasaulį. Tai buvo novatoriška sovietinėje epochoje, kur visus vaikus bandoma uniformuoti ir unifikuoti kaip asmenybes. Kita spektaklio „Pepė Ilgakojinė“ sėkmės priežastis – talentinga V. Čibiro režisūra, paremta įtaigia žaidybine-improvizacine aktorių vaidyba. 35
Page 1 and 2: ISSN 1822-7708 KLAIPĖDOS UNIVERSIT
Page 3 and 4: RES HUMANITARIAE VIII ISSN 1822-770
Page 9 and 10: Petras Bielskis Apie dabartį ir is
Page 19 and 20: Literatūra Petras Bielskis Apie da
Page 23 and 24: Eligijus Daugnora „Vilkolakio“
Page 31 and 32: Jūratė Grigaitienė Spektaklis ka
Page 33: Jūratė Grigaitienė Spektaklis ka
Page 55 and 56: Aleksandras Guobys Pasitinkant Viln
Page 69 and 70: Aleksandras Guobys Aleksandras Guob
Page 71 and 72: Greta Klimavičiūtė-Minkštimien
Page 85 and 86:
Krescencijus Antanas Stoškus Antro
Page 87 and 88:
Page 89 and 90:
Page 91 and 92:
Page 93 and 94:
Page 95 and 96:
Page 97 and 98:
Page 99 and 100:
Page 101 and 102:
Page 103 and 104:
Page 105 and 106:
RES HUMANITARIAE VIII ISSN 1822-770
Page 107 and 108:
Loreta Martynėnaitė Gamtos sukult
Page 109 and 110:
Page 111 and 112:
Page 113 and 114:
Page 115 and 116:
Page 117 and 118:
Page 119 and 120:
Literatūra Loreta Martynėnaitė G
Page 121 and 122:
Page 123 and 124:
Recenzijos gus parodo, kas esąs: i
Page 125 and 126:
Recenzijos tojus. Autorės nuomone,
Page 127 and 128:
Recenzijos leido patikimai nustatyt
Page 129 and 130:
Recenzijos • y parengė pradinių
Page 131 and 132:
Recenzijos Lietuvos ir užsienio mu
Page 133 and 134:
Recenzijos ir turime didžiuotis. T
Page 135 and 136:
Recenzijos However, until recently,
Page 137 and 138:
Straipsnių rengimo reikalavimai Į
Page 139 and 140:
139 Pakalniškienė 2000 - Dalia Pa
Page 141:
141 the compilers of the book (in c
show all

visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas

Create successful ePaper yourself

Delete template?

Save as template?

visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas