visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Petras Bielskis<br />
Apie dabartį ir<br />
istorinę sąmonę<br />
istorinę sąmonę“ (Maceina 2000, 377). Pasaulinio teatro istorijos žinovas<br />
negali lygintis su japonu, išgyvenusiu kabukio teatro likimą, arba graiku,<br />
savo genetinėje atmintyje saugančiu dionisijas, nes jų istorinė sąmonė yra<br />
skirtinga.<br />
Istorinę asmenybės sąmonę sudaro „tautinės praeities pergyvenimas<br />
kaip mano praeities“ (Maceina 2000, 378). Svetimoje kultūroje užaugęs<br />
žmogus – lyg istorinis klajoklis: jis nežino, kur yra jo namai, kas jo giminė.<br />
Kai būtina apsispręsti ir paliudyti su tautų likimais susijusius dalykus, kai<br />
įvykius, faktus reikia ne tik aprašyti, bet ir interpretuoti, istorinė asmenybės<br />
sąmonė padiktuoja ne tik atskirybių sumą, bet ir vieningą visumą.<br />
Žmogus privalo būti atsakingas už tautos kultūros istorijos aiškinimą.<br />
Liaudies teatro suvokimas glūdi lietuvių kraujyje. Mes ilgą laiką neturėjome<br />
spaudos ir valstybės (buvo uždrausta, atimta), bet turėjome vaidinimus,<br />
ir tai išliko mūsų istorinėje sąmonėje. Vargas tam, kas šio suvokimo<br />
neišgyveno ir nepaveldėjo su motinos pienu. Įgimtas istorinės sąmonės<br />
neįgalumas yra ir šio kultūrinio konflikto priežastis.<br />
9<br />
Esminis klausimas<br />
Teigiama, kad lietuviai neturi liaudies teatro (tikriausiai būtume vienintelė<br />
tauta pasaulyje). Ir tai sakoma rimtai, net bandoma argumentuoti.<br />
Ši antilietuviška teatro ideologija paskelbta prieš keletą metų „Menotyros“<br />
žurnale, bandant sumenkinti teatro istorijos patriarcho ir teatrologo Vytauto<br />
Maknio viso gyvenimo darbus (Aleksaitė 2003, 3–6) 2 . Makabriškiausia,<br />
kad straipsnis publikuotas netrukus po jo mirties, dar tais pačiais metais.<br />
Kertama iš peties gana šiurkščiai: „didžiausias V. Maknio istorijos anachronizmas“;<br />
„ką turi bendra su lietuvių teatru“; „būta kuriozų ir melo“;<br />
„siekis parodyti, jog ir mūsų teatro istorijoje buvo liaudies teatras, iš esmės<br />
lieka tik vietiniu patriotizmu“ (Aleksaitė 2003, 6). Taip vienu atokvėpiu<br />
suabejojama mūsų visų teise į kultūros tradiciją, kuri, pasak A. Maceinos,<br />
yra tautos atmintis.<br />
Kad skaitytojas neužsimirštų, nuosprendis tekste pabrėžtinai pakartojamas:<br />
„Esminis klausimas, kuris šiandien iškyla mūsų teatrologijai<br />
– ar iš tikrųjų mes turėjome Liaudies teatrą?“, „Esminė<br />
2<br />
Aleksaitė I. Lietuvių teatro istorija šiandien. Kai kurios metodologinės problemos.<br />
Menotyra 4, 2003, 3–6.
Change language