visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
16<br />
Petras Bielskis<br />
Apie dabartį ir<br />
istorinę sąmonę<br />
riausiosios redakcijos vadovai (Rimantas Kareckas, Antanas Račis) aiškino,<br />
kad liaudies teatro sąvokos atsisakyta redakcijos teatrologų nutarimu. Kyla<br />
natūralus klausimas: ar toks dalykas yra teisėtas? Taip kas nors gali teigti,<br />
kad ir švietimo, sveikatos apsaugos Lietuvoje nebuvo ar nėra.<br />
O kas „Visuotinės lietuvių enciklopedijos“ redakcijoje yra atsakingas<br />
už pateiktos teatrinės informacijos mokslinį lygį? Redakcijos mokslinės<br />
tarybos sąraše pirmoji įrašyta teatrologės prof. habil. dr. Irenos Aleksaitės<br />
pavardė, o menotyros redakcijoje, kuri tiesiogiai formuoja teatrinės informacijos<br />
turinį, dauguma – jos buvę mokiniai.<br />
Iš dalies išlikęs žodžio „kaukė“ aiškinimas atskleidžia buvus kryptingą<br />
ir tikslingą redagavimą. Palyginkime senąjį „Tarybų Lietuvos enciklopedijos“<br />
(toliau – TLE) 14 ir naująjį VLE (VLE 9, 2006, 589) kaukės sąvokos<br />
aiškinimus.<br />
Senesnėje enciklopedijoje apie kaukę rašoma: „ veido apdangalas,<br />
vaizduojantis žmogaus, gyvūno ar fantastinės būtybės galvą. Lietuvoje<br />
dar vadinta lėčyna, lyčyna, lerva. Kaukės vartotos nuo senų laikų teatralizuotose<br />
liaudies apeigose (per Užgavėnes, Velykas, vestuves, linamynius,<br />
vakarones). Manoma, kad buvo siejama su pirmykščiais tikėjimais, saulės<br />
grįžimo šventėmis. Būna antropomorfinės (čigonų, žydų, vaistininkų,<br />
vengrų, elgetų), zoomorfinės (ožio, gervės, arklio, rečiau meškos) ir demonomorfinės<br />
(velnio, giltinės). Dažnai turi iškreiptą groteskišką pavidalą:<br />
kreiva didelė nosis, keli kyšą dantys, nevienodo dydžio akys, avikailio ir<br />
ašutų barzda. Jei prie kaukės derinamas koks nors daiktas (rūta, dalgis,<br />
svarstyklės), tai personažui suteikiama simbolinė prasmė (nekaltybė, mirtis,<br />
teisingumas), jei charakteringas kostiumas – šaržuotai išryškinamos kai<br />
kurios žmogaus būdo savybės. Vartojamos pavieniui, grupėmis. Nuo seno<br />
buvo gaminamos pačių vaidintojų iš medžio, beržo tošies, pakulų, šiaudų,<br />
popieriaus, bulvienojų, senų apyvokos reikmenų. Kartais dažomos ryškiomis<br />
spalvomis. Žemaitijoje labiau mėgstamos groteskinės žmonių ir gyvulių<br />
kaukės, Aukštaitijoje – gyvulių. Nuo XX a. 6 d-čio kaukes gamina<br />
ir liaudies meistrai (Justinas ir Regina Jonušai, Anicetas Puškorius, Stasys<br />
Riauba, Albertas Žulkus )“ (TLE 2 1986, 241). Čia kaukė aiškiai siejama<br />
su vaidybine liaudies kultūra – kalbama apie teatralizavimą, simbolinę per-<br />
14<br />
LTE 2 – Tarybų Lietuvos enciklopedija, t. 2. Vyriausiasis redaktorius Jonas Zinkus. Vilnius:<br />
Mokslas, 1986, 241.
Change language