visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
112<br />
Loreta Martynėnaitė<br />
Gamtos sukultūrinimas gėlių darželio erdvėje<br />
XX a. pirmojoje pusėje<br />
juozažolė (vaistinė juozažolė – Hyssopus officinalis) – nuo kosulio, gerklės<br />
skausmo, duodavo nusilpusiems žmonėms, kad sustiprėtų;<br />
šalavijas (vaistinis šalavijas – Salvia spendens) – nuo kosulio ir gerklės<br />
skausmo.<br />
Gėlių darželiuose kartais buvo auginamas valerijonas (vaistinis valerijonas<br />
– Valeriana officinalis). Viena iš pateikėjų džiaugėsi ne tik vaistinėmis<br />
augalo savybėmis, bet ir kvapniais žiedais. 24<br />
Darželiuose auginamos gėlės buvo vertinamos ir dėl kitų naudingųjų<br />
savybių, naudojamos maistui kaip prieskonis. Vienas iš populiaresnių<br />
mėgstamų prieskoninių augalų – mėta. Jų dėdavo norėdami paskaninti<br />
mėsą, sūrius, varškę: „Tikras mėtas mama į sūrį dėjo, kai šildė pieną“, 25 –<br />
prisimena pateikėja. Į varškę dėjo žalių smulkiai supjaustytų juozažolės lapelių.<br />
26 Kaip prieskonis ir eterinis aliejus buvo vartojama rūta. Iš daugelio<br />
gėlių – mėtų, juozažolių, rūtų – virdavo arbatas.<br />
Pragmatiniais tikslais buvo naudojama muilažolė (vaistinis putoklis –<br />
Saponarija officinalis), kurią taip pat augindavo gėlių darželiuose dėl jos<br />
naudingųjų savybių: „Muilinės aug. Rūbs su jom labai gerai išplaun. Žiedelį<br />
patrini, tai išputoja.“ 27 Mėta padėdavo apsisaugoti nuo skruzdžių:<br />
„Kur kambary skruzdėlių įsiveisia, ten padeda mėtų, ar avily skruzdžių, tai<br />
aplink avilio kojytes apdeda mėtų – ir nebeina.“ 28<br />
Etnografinių tekstų ir šaltinių analizė rodo, kad darželio gėlės ne tik<br />
išreiškė tam tikrą estetinį suvokimą, bet ir glaudžiai siejosi su liaudies papročiais,<br />
tradicijomis bei apeigomis.<br />
Klasifikuojant darželio gėles pagal būtinumą įvairioms apeigoms, išryškėjo<br />
svarbus gėlės ritualinio „praktiškumo“ aspektas. Tai gali būti aiškinama,<br />
kad augalo savybė mirti ir vėl atgimti, šio proceso cikliškumas reprezentavo<br />
amžinąjį gyvenimą, nemarią sielą, nemirtingumą plačiąja prasme.<br />
Be to, kalendoriniuose papročiuose ne tik atsiskleidė gamybinėje veikloje<br />
įgytas tradicinis patyrimas, bet ir buvo gausu prietarų, maginių veiksmų,<br />
24<br />
Pateikėja Irena Miltakienė, g. 1931 m. Upyna, Šilalės raj. Martynėnaitė L. Gėlių darželiai<br />
Lietuvoje. Metodologinė lauko tyrimų priemonė. Etnografinis klausimynas, l. 6.<br />
25<br />
Žumbakienė G. Sodybų želdiniai. Raguva. Vilnius, 2001, 638; Žumbakienė G. Sodybų<br />
želdiniai Kvėdarnos apylinkėse. Kvėdarna. Vilnius, 2004, 817.<br />
26<br />
Žumbakienė G. Gėlių darželis. Sintautai. Žvirgždaičiai. Vilnius, 1996, 230.<br />
27<br />
Pateikėja Elena Aldona Dževečkienė, g. 1935 m. Paberžė, Biržų raj. Martynėnaitė L.<br />
Gėlių darželiai Lietuvoje. Metodologinė lauko tyrimų priemonė. Etnografinis<br />
klausimynas, l. 6.<br />
28<br />
Žumbakienė G. Gėlių darželiai. Širvintos. Vilnius, 2000, 496.
Change language