visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Greta Klimavičiūtė-Minkštimienė<br />
Ryšys tarp aktoriaus ir žiūrovo:<br />
antropologinė perspektyva<br />
stebi fizinius, asmeninius aktorių ypatumus ar trūkumus, tačiau tai neturi<br />
nieko bendra su spektaklio idėjomis ir jų suvokimu. Jeigu žiūrovai atpažins<br />
kultūrinius modelius, tai dar negarantuos, kad jiems bus aiškios spektaklio<br />
prasmės.<br />
75<br />
Antrasis lygmuo ir simbolių sistemos<br />
(Clifford Geertz)<br />
Antrajame ryšio tarp aktoriaus ir žiūrovo lygmenyje reiškiasi simbolinės<br />
sistemos. Šis ryšys atitinka komunikaciją aktorius – pasyvus žiūrovas<br />
(žr. 1 pav.). Reikšmių tinklai, arba istoriškai gyvuojančios simbolių<br />
sistemos, pasak C. Geertzo (2005), padeda žmonėms saugoti, skleisti ir<br />
plėtoti pasaulio bei savęs supratimą. Kultūra laikoma tarpusavyje susijusių<br />
ir susipynusių reikšmių sistemų (meno, religijos, mokslo, ideologijos,<br />
teisės, netgi sveikos nuovokos ir kt.) visuma. Šiai visumai galima priskirti<br />
ir teatrą kaip vieną iš reikšmių sistemų, padedančių žmonėms orientuotis<br />
pasaulyje, suprasti jį bei save pačius. Pasak C. Geertzo, žmogus visada veikia<br />
tam tikroje reikšmių visumoje, taigi jo veikimas yra ženkliškas (kaip ir<br />
aktoriaus vaidmuo scenoje). C. Geertzo knygos „Kultūrų interpretavimas“<br />
(2005) pratarmėje A. Sverdiolas teigia, jog tokios reikšmių visumos yra<br />
bendrijos nuosavybė, vadinasi, bendrijų gyvenime atsiskleidžia jų pačių<br />
savęs interpretacijos. Jos gali būti įvairios: tai ir ritualai, ir gaidžių peštynės,<br />
ir teatro spektakliai. Žmonės, veikdami ženkliškai ir kolektyviai, suvokia<br />
savo patirtį ir patiems sau pasakoja apie save pačius (Geertz 2005, 350).<br />
Interpretacijos objektas nėra labai svarbus, svarbiausia, kad jį suvokia visi<br />
kultūros nariai. Taigi, remiantis C. Geertzu, galima sakyti, jog spektaklio<br />
metu, taikydami tam tikras ženklų ir simbolių sistemas, žmonės atspindi<br />
ir tuose atspindžiuose atpažįsta save. Aktoriai per spektaklyje atskleidžiamas<br />
prasmes išreiškia savo santykį su kasdienybe ir juos supančiu pasauliu,<br />
žiūrovai atpažįsta tą santykį per aktorių rodomus simbolius bei ženklus ir<br />
taip patys save „interpretuoja“. Taigi čia užsimezgęs ryšys priklauso nuo<br />
to, kaip aktorius atskleidžia kultūrinius simbolius ir simbolines sistemas,<br />
kurias vėliau žiūrovas atpažįsta ir interpretuoja.<br />
Būtina atkreipti dėmesį, jog ši komunikacija vyksta spektaklio kontekste:<br />
žiūrovai spektaklyje atpažįsta tam tikrus kultūrinius simbolius bei<br />
ženklus ir juos interpretuoja – vadinasi, supranta, apie ką yra spektaklis.
Change language