visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
76<br />
Greta Klimavičiūtė-Minkštimienė<br />
Ryšys tarp aktoriaus ir žiūrovo:<br />
antropologinė perspektyva<br />
Antrajame lygmenyje aktoriai žiūrovus vertina kaip pasyvius (tai nereiškia,<br />
kad žiūrovai nereaguoja, tai labiau rodo jų nenorą ar negebėjimą<br />
įsitraukti į spektaklio veiksmą, „žaisti“ kartu su aktoriais, tačiau jie vis tiek<br />
spektaklį interpretuos pagal savo simbolines sistemas ir kultūrinius modelius).<br />
Į pasyvaus žiūrovo sampratą įeina nuobodžiaujantis (kuris supranta,<br />
kas vyksta scenoje, tačiau jam neįdomu) ir tylus (kuris visai nereaguoja,<br />
tačiau jam spektaklis labai įdomus ir jis viską jame supranta) žiūrovai. Aktorius<br />
spektaklio metu jaučia, jog žiūrovai seka, kas vyksta scenoje:<br />
„Mes kartais sakom, jauti tokį „betoną“: jų (žiūrovų) pilna salė, bet joje<br />
tvyro kažkokia energetika, tai sunku apibūdinti. Pojūčiais tu jauti ne priešiškumą,<br />
bet lyg kokį bloką uždėtą: čia jūs – čia mes, tai jūs vaidinat, o mes<br />
tik stebim – nėra bendro kvėpavimo su žiūrovų sale“ (aktorius Šarūnas, 36).<br />
Žiūrovai į aktorius šiame lygmenyje jau žvelgia ne kaip į asmenybes, o<br />
kaip į aktorius, perteikiančius tam tikrus simbolius, apimančius tiek spektaklio,<br />
tiek socialinio ar kultūrinio gyvenimo prasmes. Žiūrovas gali matyti<br />
aktorių ir kaip žmogų, atliekantį savo darbą scenoje – tai ir personažas, ir<br />
aktorius.<br />
Trečiasis lygmuo ir kultūrinės schemos<br />
(Marshall Sahlins)<br />
Trečiajame lygmenyje, kuriame reiškiasi kultūrinės schemos, tarp aktoriaus<br />
ir žiūrovo užsimezga aukščiausio lygio ryšys. Šis ryšys, atitinkantis<br />
komunikaciją personažas – aktyvus žiūrovas (žr. 1 pav.), yra siekiamybė.<br />
Perfrazuojant M. Sahlinsą (2003), teatro kūrėjai statydami spektaklius<br />
įgyvendina savo sumanymus ir suteikia jiems prasmę atsižvelgdami į esamą<br />
kultūrinį kontekstą. Spektaklyje kultūrinis kontekstas yra užkoduojamas,<br />
siekiant žiūrovams parodyti kitokius požiūrio į visuomenę ir kultūrą<br />
taškus. Tuo metu žiūrovai iš esamo kultūrinio konteksto bando suprasti<br />
spektaklio kūrėjų užkoduotas reikšmes. M. Sahlinsas kalba apie gebėjimą<br />
atpažinti esamą pasaulį pagal kultūrines schemas, kurios dažniausiai susiformuoja<br />
žmonėms veikiant socialinėje kultūrinėje terpėje. Žmonių (šiuo<br />
atveju – aktoriaus ir žiūrovo) patirtis, pasak M. Sahlinso, siejama su įvykių<br />
suvokimu, pagrįstu empirinių ženklų ryšiu su kultūriniais tipais. Tai giluminis<br />
lygmuo, kuriame jau atpažįstami pamatiniai kultūriniai diskursai,<br />
valdantys mūsų kultūrą. Tai kultūros ir istorijos sąveika, gebėjimas keisti ir
Change language