visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
64<br />
Aleksandras Guobys<br />
Pasitinkant Vilniaus nacionalinio dramos<br />
teatro 70-metį: 1940–1941 m. sezonas<br />
Režisierius R. Juknevičius siekė sukurti V. Kudirkos kūrybai būdingą<br />
sceninę atmosferą. Ypač akcentuojamos detalės, kurias paryškino aktorių<br />
J. Grybausko, K. Preikšto ir V. Tamaliūno muzikinė trupė. Išraiškingas<br />
herojų psichologizmas, realistiška, romantinio polėkio kupina aktorių<br />
vaidyba šį vaidinimą darė itin iškilų. Reikėtų pabrėžti, kad nacionalinio<br />
išsivadavimo idėjos, keliamos K. Inčiūros veikale, spektaklyje buvo labiau<br />
siejamos ne su praeitimi, o su Vilniaus grąžinimo Lietuvai istorija. Tuomet<br />
tai buvo vienas labiausiai mėgstamų ir lankomų spektaklių.<br />
Pirmojo sezono pabaigoje teatras pastatė ir pirmąjį spektaklį mažiesiems<br />
– Mykolo Venclausko „Saulutę“ (rež. K. Jurašūnas, to paties pavadinimo<br />
spektaklį 1939 m. jis buvo pastatęs Kauno valstybės teatre).<br />
Be „Vilties“ ir lietuviškų veikalų, iš Kauno teatro buvo perkelti dar<br />
tokie spektakliai: A. Olekos-Žilinsko 1933 m. Jaunųjų teatre pastatyta<br />
H. Bičer-Stou „Dėdės Tomo lūšnelė“ (rež. B. Lukošius), R. Juknevičiaus<br />
režisuoti G. Hauptmano „Prieš saulėlydį“ ir M. Panjolio „Topazas“ (1939,<br />
1940). Šie veikalai turėjo tuo metu aktualią socialinę paskirtį, pasižymėjo<br />
visų komponentų darna, ansambline vaidyba, ryškiais personažais, paradoksaliomis<br />
situacijomis. Ir Kaune, ir Vilniuje pastatymai žiūrovų buvo<br />
mėgstami, kritikų (Leono Kalvelio, Audronio Rūko, Juozo Miltinio, Stasio<br />
Leskaičio, Antano Vengrio ir kt.) nuoširdžiai vertinami<br />
R. Juknevičius, perkeldamas savo spektaklius į Vilnių, džiaugėsi, kad<br />
svajonės pildosi. Pirmieji kūrybinio kolektyvo žingsniai jo neapvylė. Be<br />
aktorių kolektyvo branduolio, aktyviai ir kūrybiškai pradėjo dirbti net<br />
penki režisieriai. Kauno valstybės teatras Vilniaus dramos teatrui perdavė<br />
dvylikos spektaklių turtą (drabužių, dekoracijų, baldų, grimo reikmenų ir<br />
kt.) 33 . Be to, R. Juknevičius 1940 m. liepos mėnesį paprašė Kultūros reikalų<br />
departamento papildomai skirti lėšų (100 000 litų) pagaminti pastatymų<br />
inventorių, įrengti scenos dekoracijų pakėlimo konstrukciją bei įsigyti<br />
rūmų ir dirbtuvių inventorių 34 . Vyriausybė materialiai rėmė naujojo teatro<br />
sumanymus, tačiau reikalavo aktyviai įsitraukti į sovietinio gyvenimo kūrimą<br />
per įvairias kampanijas ir ypač į naujų sovietinių veikalų paieškas bei<br />
jų pastatymus.<br />
Pirmąjį sovietinį veikalą – Aleksejaus Arbuzovo „Tania“ (1940 12 29) –<br />
R. Juknevičius pavedė parengti jaunam aktoriui – režisieriui Juozui Mon-<br />
33<br />
CVLMA, f. 200, ap. 1, b. 3, l. 2–23.<br />
34<br />
Ten pat, b. 4, l. 29.
Change language