visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
50<br />
Jūratė Grigaitienė<br />
Spektaklis kaip žaidimas<br />
Lietuvos teatre<br />
džiui, „Bebenčiuke“ aktoriai taip pat klausdavo vaikų patarimo, žiūrovų<br />
komandos varžėsi tarpusavyje, balsavo. Pepė Ilgakojinė ateidavo į sceną<br />
specialiai sukonstruotu tilteliu per žiūrovų salę, leisdavo vaikams palaikyti<br />
savo arbatinį, bendraudavo, sėdėjo salėje greta žiūrovų, dalijo spektaklio<br />
pabaigoje uždėlius ir pan. Tačiau „Vaikų dienose“ žiūrovas jau realiai peržengia<br />
raudoną demarkacinę liniją, skiriančią sceną nuo salės, ir tampa<br />
spektaklio kūrėju, bendraautoriu, nes sugalvotos žaidimo taisyklės nedraudė<br />
to daryti.<br />
Išvados<br />
Apibendrinant galima teigti, kad „Pepė Ilgakojinė“ ir „Bebenčiukas“<br />
Jaunimo teatre bei „Vaikų dienos“ Šiaulių dramos teatre – etapiniai-eksperimentiniai<br />
spektakliai vaikams, pasukę vaikų teatrą novatoriška teatrožaidimo,<br />
teatro-improvizacijos kryptimi. Straipsnyje analizuoti spektakliai<br />
yra vertingi spektaklio kaip žaidimo lietuvių teatre pavyzdžiai. Pagrindiniai<br />
spektaklio-žaidimo raiškos bruožai ir ypatumai: studijinis-etiudinis<br />
darbo metodas, išradinga aktorių improvizacija, žaidybinė vaidybos maniera,<br />
primenanti vaikų žaidimus, intensyvi ir išraiškinga kūno plastikos<br />
raiška, „gyvai“ atliekami vokaliniai intarpai, išryškinantys kulminacinius<br />
taškus ir sustiprinantys tam tikrų scenų dramatizmą, žaismingos situacijos,<br />
personažai, kuriami ne panyrant į psichologinę vaidmens gelmę, bet veiksmu,<br />
žaidimu, nesudėtinga, tačiau labai funkcionali scenografija ir kostiumai,<br />
žadinantys vaikų vaizduotę. Spektaklyje „Vaikų dienos“ išryškėja<br />
svarbus momentas – „ketvirtosios“ sienos dalinis buvimas arba visiškas<br />
eliminavimas, aktyvus ir atviras aktorių bendravimas su jaunaisiais žiūrovais,<br />
siekiant juos įtraukti į scenos veiksmą ir padaryti spektaklio bendraautoriais<br />
– kūrėjais. Spektaklį-žaidimą lydi skaidrus, neužgaulus humoras,<br />
o moralinės-etinės vertybės iškeliamos ne sausai pamokslaujant, bet per<br />
įvairias žaidybines situacijas, suprantamas ir patrauklia forma pateikiamas<br />
vaikų auditorijai.<br />
Literatūra<br />
Aleksaitė 1975 – Irena Aleksaitė. Vaidybos džiaugsmas. Teatras, 1975, Nr. 3, 31–38.<br />
Aleksaitė 1976 – Irena Aleksaitė. Spektaklis vaikams ar „vaikiškas“ spektaklis? Literatūra ir<br />
menas, 1976 spalio 2, 12.