visatekstis dokumentas (pdf) - Klaipėdos universitetas

Jūratė Grigaitienė
Spektaklis kaip žaidimas
Lietuvos teatre
kitą straipsnį, kuriame nagrinėjamos vaikų teatro problemos. 1979 m.
gruodžio mėnesį „Literatūroje ir mene“ vyko apskritojo stalo diskusija
tema: „Teatras vaikams – didelė problema“ 3 , kurioje savo mintis pareiškė:
I. Aleksaitė, D. Rutkutė, L. Tupikienė, A. Poškienė, V. Palčinskaitė, R. Jakučionis,
J. Bučys, L. Lankauskaitė. Diskusijoje išryškėjo, kad trūksta idėjiškai
brandžių, meniškai įtaigių vaikiškų spektaklių, kurie sukeltų didesnį
visuomenės rezonansą, taip pat reikia iš esmės pakeisti požiūrį į jaunąjį
žiūrovą, nes „šiandieninis vaikas – tai rytdienos teatro žiūrovas, vertintojas,
grožio kūrėjas“ 4 . Teatro pedagogė L. Tupikienė iškelia mintį, kad teatras
labai artimas vaikų psichikai, nes yra giminingas žaidimui, o D. Rutkutė
akcentuoja, kad teatras – neįkainojamas vaikų dvasinis turtas, atsineštas iš
vaikystės. Diskusijoje iškeliamos nuo pokario laikų įsisenėjusios problemos,
geresni spektakliai tik išvardijami, bet detaliau neanalizuojami. Apie
visų laikų populiariausią lietuvišką spektaklį vaikams, režisierės Dalios Tamulevičiūtės
dešimtuko Jaunimo teatre pastatytą „Bebenčiuką“ (1977) pagal
K. Kubilinsko eiliuotą pasaką, radome tik keletą fragmentiškų teiginių
spaudoje, pavyzdžiui: „Bebenčiukas“ – ilgai lauktas vaikiškas spektaklis,
azartiškas vaidinimas-žaidimas“ 5 , šiuolaikiškas spektaklis, „ kur puikiai
suderinti pasakos, dabartinio vaikų gyvenimo ir žaidimo elementai“ 6 ,
„Jauni artistai, vaidinantys „Bebenčiuke“ ir „Jaučio trobelėje“, su humoru,
gera autoironijos doze, pasitelkdami improvizaciją, kuria pasakiškus
personažus“ 7 . Marija Lozoraitytė kiek išsamesnėje recenzijoje rašo: „
pasaka „Bebenčiukas“ – tai žaidimas, labai rimtas žaidimas su pasidalijimu
į komandas, su griežtomis taisyklėmis, kurių laikosi kiekvienas dalyvis.“ 8
Apie ilgai repertuare išsilaikiusį jaunųjų šiauliečių spektaklį „Vaikų dienos“
(rež I. Vaišytė, J. Dautartas) rasta dar mažiau medžiagos – tik labai
abstrakčių frazių ir tendencijų, pavyzdžiui: „Šiauliečiai vykusiai panaudoja
vaikų pomėgį žaisti, išsyk užmegzdami kontaktą su sale, patys žaisdami,
improvizuodami (kaskart kinta mizanscenos, prisitaikymai, tekstas).“ 9 Šiek
33
3
Teatras vaikams – didelė problema. Literatūra ir menas, 1979 gruodžio 1, 3–4.
4
Ten pat, 4.
5
Aleksaitė I. Vaidybos džiaugsmas. Teatras, 1975, Nr. 3, 31–38.
6
Teatras vaikams – didelė problema. Literatūra ir menas, 1979 gruodžio 1, 3.
7
Aleksaitė I. Spektaklis vaikams ar „vaikiškas“ spektaklis? Literatūra ir menas, 1976 spalio
2, 12.
8
Lozoraitytė M. Bebenčiukas ir kiti. Literatūra ir menas, 1975 gruodžio 20.
9
Vasiliauskas V. Šaukštelis cukraus ir dar šis tas. Literatūra ir menas, 1978 birželio 3, 3.