visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
96<br />
Krescencijus Antanas Stoškus<br />
Antropologinių teatro pagrindų<br />
eskizas<br />
Kai į tokias bejėgiškumo situacijas patenka socialinės grupės, dviveidžiavimo<br />
kaukės gali plisti kaip mada ar net savotiška ideologija. Kadaise<br />
Graikijoje atsirado santūraus, ištvermingo, tvirto ir disciplinuoto charakterio<br />
žmonių, sukūrusių stoicizmo filosofiją. Jie mokėsi valdytis, niekada<br />
nesugniužti, nepasiduoti išglebimui, baimei, jausmų svyravimams, beprasmiškoms<br />
dejonėms, būti orūs, ištvermingi, savarankiški, nepriklausomi<br />
nuo atsitiktinių aplinkybių. Kai stoicizmas išplito Romos imperijoje,<br />
jis tapo mėgdžiojama mada, kuria ėmė išoriškai dangstytis ištvermingai<br />
gyventi nesugebančių ir išglebusių žmonių sluoksniai. Visos mados plinta<br />
kaip realius gyvenimo procesus dangstančios kaukės, visada nutolstančios<br />
nuo tų motyvų ir vertybių, su kuriomis jos būna iš pradžių siejamos.<br />
Džentelmenų kultūros išsekimas prasidėjo nuo to momento, kai garbę<br />
pakeitė garbės kodeksai, o orumo gynimą – ambicijos ir dvikovos. Aristokratai<br />
ir džentelmenai kadaise aiškiai skyrė garbingą žmogų nuo ambicingo.<br />
Lotyniškas žodis ambitio reiškia atkaklų, aistringą siekimą, garbės<br />
troškimą, pasipūtimą, tuščią didžiavimąsi. Dabar užtenka ambicijų. Ir tuo<br />
didžiuojamasi.<br />
J. J. Rousseau išryškino XVIII a. salonuose susitinkančių sluoksnių<br />
„dorybingumo kaukę“, hitlerizmas nešiojo rasinio grynumo, o tarybinė<br />
sistema – socialinės pažangos, teisingumo ir tikrosios demokratijos kaukes.<br />
Dengiamosios kaukės neutralizuoja veidą, kaip kūno ir sielos tapatybę,<br />
užveria sielos atverties galimybę, neleidžia atsiskleisti veido raiškai, dažnai<br />
paslepia ir personažo atliekamų vaidmenų įsikūnijimą. Vaizduojamosios<br />
kaukės priklauso kitai kategorijai: jos ryškiai kalba. Tačiau tai ne sielos<br />
atvertis, bet jos froidiška sublimacija, uždengiant ją kito veido visuomeniškai<br />
reikšmingu kalbėjimu. Supratimas leidžia savimonei atsistoti šalia savęs<br />
paties, o kaukė jau yra įkūnytas, daiktiškas atsistojimas, t. y. įsikūrimas<br />
šalia savęs paties. Savimonės supratimu tas kitas, kuris atsistoja šalia savęs<br />
paties, dar gali būti mąstomas kaip savo paties kitas. Čia dar lyg viskas yra<br />
paties asmens. Uždedamoji kaukė peržengia tą savastį: ji aiškiai rodo, kad<br />
tai svetimas veidas: demonas, dievas, begemotas ar lietuviškas čigonas. Tas<br />
svetimas (dirbtinis, išgalvotas) veidas, pridengiantis tikrąjį asmenį, yra netikras<br />
asmens veidas, bet jis nemeluoja, nes tikras asmuo po juo nesislepia,<br />
kad nebūtų atidengtas, demaskuotas. Tiesiog jis, kaip kuriantis asmuo,<br />
neturi ko slėpti, o jo kito Veido dirbtinumas yra pabrėžtinai atviras. Jeigu<br />
jis slepiasi, tai slepiasi tik tam, kad savimi parodytų Kitą, kuris čia yra jau
Change language