visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Petras Bielskis<br />
Apie dabartį ir<br />
istorinę sąmonę<br />
sonažo kūrimo prasmę, charakteringų žmogaus būdo savybių išryškinimą,<br />
kaukių gamyboje dalyvaujančius vaidintojus.<br />
O dabar sugretinkime kitą (VLE 9) enciklopedinę informaciją apie<br />
kaukę: „Lietuvoje nuo senų laikų kaukės dažniausiai dėvimos žiemą –<br />
per Kalėdų l-pį ir Užgavėnes. Buvo manoma, kad tuo metu gausu dvasių,<br />
galinčių pakenkti žmonėms, gyvuliams ir laukams. Kaukių dėvėjimo<br />
tradicija susijusi su saulėgrįžos švente, vaisingumo papročiais, bandymu<br />
apsisaugoti nuo dvasių. Apeigose dažnai naudojamos anrtopomorfinės (čigono,<br />
žydo, elgetos), zoomorfinės (ožio, gervės, arklio, rečiau meškos) ir<br />
demonomorfinės (velnio, giltinės) kaukės. Žemaitijoje labiau mėgstamos<br />
groteskinės žmonių ir gyvulių kaukės, Aukštaitijoje – gyvulių. Medinei<br />
žmogaus kaukei būdinga groteskiški bruožai: kreiva didelė nosis, keli kyšą<br />
dantys, nevienodo dydžio akys, avikailio ir ašutų barzda. Nuo seno buvo<br />
kuriamos pačių vaidintojų iš medžio, beržo tošies, pakulų, šiaudų, popieriaus,<br />
bulvienojų, senų apyvokos reikmenų. Kartais dažomos ryškiomis<br />
spalvomis. Nuo 20 a. 6 d-mečio kaukes daro ir liaudies meistrai“ (VLE 9<br />
2006, 589).<br />
Matyti, kad antroji informacija pažodžiui nurašyta nuo pirmosios, bet<br />
akivaizdūs šiurkščios kastracijos randai: vietoje „kaukės vartotos nuo senų<br />
laikų teatralizuotose liaudies apeigose“ įrašyta, kad „kaukės dažniausiai<br />
dėvimos žiemą“. Kaukė niekada nebuvo, nėra ir negali būti dėvima. Dėvėti<br />
reiškia nuolat nešioti. Dėvimi baltiniai, batai, kepurė. Be to, kaukei suteiktas<br />
tik apeiginis vaidmuo. Akcentuojama ritualinė, o ne žaidybinė kaukės<br />
funkcija. Formuluotė, kad kaukės „apeigose dažniausiai naudojamos“, nusako<br />
vyksmo laiką, esantį dabartyje. Kaukė primygtinai atplėšiama nuo<br />
teatrinio vyksmo ir įtvirtinama apeiginė, sakralinė, dabar lietuviams jau<br />
nebūdinga funkcija. Lietuviai, kaip gamtameldžiai, jau seniai apeigų nebeatlieka.<br />
Kaukė atskiriama nuo gyvo konteksto.<br />
Apie kokią kaukės funkciją dabar galima kalbėti? Kitų šalių kaukių kultūra<br />
plačiai aprašyta. Italai, prancūzai gali naudotis kaukėmis pramogai,<br />
žaidimams, o lietuviai, pasirodo, to nemoka. Kodėl panaikinta žaidybinė,<br />
teatralioji, persirengėlių teikiama informacija apie kaukę? Bijomasi, kad<br />
kaukė neatskleistų teatrinės liaudies savimonės? Būtų nesuderinama su<br />
kažkieno slapta idėja? Bet taip sunaikinama didžiulė dar gyva mūsų paveldo<br />
dalis.<br />
17
Change language