visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Jūratė Grigaitienė<br />
Spektaklis kaip žaidimas<br />
Lietuvos teatre<br />
salę ir ten tarp žiūrovų „plaukioja“ įvairiais būdais ir stiliais (ant nugaros,<br />
krauliu, varlyte ir t. t.), sukeldamas gerų emocijų ir smagaus juoko audrą.<br />
Tačiau linksmybes netikėtai nutraukia paplūdimyje pasirodęs alkanas<br />
Liūtas, kuris ketina suėsti Peliuką. Jau žioja savo plačius nasrus, plačiai<br />
išskėsdamas abi rankas, tačiau netikėtai suskaudęs dantis keičia situaciją<br />
iš baimės drebančio Peliuko naudai. Peliukas ateina Liūtui į pagalbą,<br />
ištraukia skaudamą dantį, ir tuomet jie susidraugauja. Kitas panašus etiudas<br />
– „Traukinukas“, kai vienas už kito traukinuku susikabinę aktoriai nusileidžia<br />
į salę ir kartu su vaikais važinėja po sceną, ūkdami, tūtuodami ir<br />
švilpdami kaip garvežys, mojuoja rankomis ir improvizuodami žaidžia. Šie<br />
pavyzdžiai byloja apie kasdienių vaikų žaidimų svarbą ir reikšmę spektaklyje.<br />
Galima daryti prielaidą, kad „Vaikų dienos“ – akivaizdus ir tikslus<br />
spektaklio-žaidimo Lietuvos teatre pavyzdys.<br />
Reikia pažymėti, kad kiekvienas etiudas turėjo pozityvią idėją ir auklėjamąjį<br />
motyvą, kuris buvo pateikiamas ne sausai pamokslaujant, bet<br />
per įvairias žaidybines situacijas. Pavyzdžiui, po sceną nuo vieno žiedelio<br />
prie kito džiaugdamasi gyvenimu ir žydinčia pieva skraido vienadienė Peteliškė<br />
(akt. R. Šaltenytė), bet atėjusi nerūpestinga Mergaitė su tinkleliu<br />
drugeliams gaudyti ją pagauna. Besiblaškanti Peteliškė susižeidžia sparnelį<br />
ir nebegali skristi. Aktorė atlieka plastinį etiudą ir parodo žiūrovams, kaip<br />
sunku peteliškei skristi su sužeistu sparnu. Peteliškė nusiskina smilgos stiebelį<br />
ir, žiūrovų akivaizdoje „susiuvusi“ sužeistą sparnelį, nuskrenda. Kitas<br />
dramatiškas etiudas: žydinčią ir kvepiančią pievą, kurią vaizduoja linguojančios<br />
merginos – gėlės, dalgiu šienauja žmonės. Vėliau atliekama liūdna<br />
daina apie pievos dalią: „Dalgis sužvangės, o po pievą aimana aidės.“<br />
Moralinis-etinis aspektas buvo ryškus beveik kiekviename spektaklio<br />
epizode. Blogojo berniuko sugriautą Sniego senį atstato vaikai, agresyviai<br />
nusiteikęs Liūtas virsta taikiu gyvūnu, pajutęs silpnesniojo pagalbą,<br />
sužeistai peteliškei paliekama viltis išgyventi ir t. t. Meninėmis priemonėmis,<br />
neįkyriai vaikams įteigiamos reikšmingos vertybinės nuostatos.<br />
Spektaklyje buvo ir visiškai neidėjinių pašėlioti skirtų etiudų, kurie vaikams<br />
taip pat labai patikdavo. Pavyzdžiui, humoristiniai etiudai „Voras ir<br />
musė“, „Papūgėlė“, dviejų šunelių konkurencinė kova, pasibaigusi draugišku<br />
staugimu, ir pan. Spektaklyje „Vaikų dienos“ pirmą kartą visiškai<br />
sugriauta simbolinė „ketvirtoji“ siena, skirianti sceną nuo žiūrovų salės.<br />
Tai buvo nauja lietuvių teatre. Tiesa, bandymų būta ir anksčiau. Pavyz-<br />
49
Change language