visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
8<br />
Petras Bielskis<br />
Apie dabartį ir<br />
istorinę sąmonę<br />
Įvadas<br />
Jei egzistuoja tauta, bendra kalba, žemė, bendra žmonių istorija, turi<br />
būti ir formos, kuriomis tauta išreiškia savo likimą. Liaudies menas visame<br />
pasaulyje yra testamentinė vertybė, nusakanti kiekvienos tautos kultūros<br />
gyvybingumą, pasaulio suvokimo autentiškumą.<br />
Liaudies teatras – viena masiškiausių ir gyvybingiausių kūrybinių raiškos<br />
formų. Dar visai neseniai, vos prieš šimtą metų, liaudies vaidinimas<br />
Lietuvoje buvo savaime suprantamas politinio ir kultūrinio žmonių bendravimo<br />
būdas. Turima omenyje ne institucija ar statinys, bet kultūrinis<br />
procesas, vyksmas, dvasios pasireiškimo priemonė. Šis reiškinys ne tik išliko<br />
gyvas ir funkcionalus per visas okupacijas, bet ir plėtojosi įvairiomis<br />
atmainomis, įtraukė daugybę žmonių. Ir tik pastaraisiais laikais, po dvidešimties<br />
Lietuvos atgimimo metų, pasirodė straipsnių, kvestionuojančių<br />
apskritai buvus tokį teatrą.<br />
Tyrimo objektas – lyginami kultūrologiniai ir informaciniai straipsniai,<br />
neigiantys arba teigiantys objektyvų lietuvių liaudies teatro egzistavimą.<br />
Straipsnio tikslas – atskleisti gilumines priežastis, nulėmusias akcijas<br />
prieš istorines ir etnines tradicijas turintį dvasinės kultūros paveldą<br />
– lietuvių liaudies teatrą, kuris yra nepaneigiama dabarties savastis ir<br />
vertybė.<br />
Tradicija arba atmintis<br />
Į liaudies teatrą būtina žvelgti kaip į kultūros tradiciją ir paveldą. Mūsų<br />
filosofijos klasikas Antanas Maceina rašo: „Tradicija niekada nėra atgyvena,<br />
kadangi ji yra tautos kūrybiškumo išraiška , tradicijai priklauso<br />
visa, ką tauta yra sukūrusi amžių eigoje , tradicija yra kultūros lytyse<br />
įsikūnijusi tautos patirtis“ (Maceina 2000, 386) 1 . Tačiau šį kartą kalbėsime<br />
ne apie pačią tradiciją, bet apie jos vertinimą ir vertintojo asmenybės įtaką.<br />
Vertinimas priklauso nuo laisvo žmogaus pasirinkimo, nuo to, kas jam atrodo<br />
vertinga, kokius idealus jis gina ir saugo. Čia iškyla aktualus istorinės<br />
sąmonės klausimas. Jeigu „tautos praeities buvojimas tautos dabartyje esti<br />
pergyvenamas sąmoningai, tuomet kalbame apie žmogaus istorinę sąmonę<br />
. Kitaip tariant, kad asmuo turėtų istoriją, reikia, kad jis turėtų<br />
1<br />
Maceina A. Asmuo ir istorija. Raštai, t. 6. Vilnius: Mintis, 2000, 386.
Change language