visatekstis dokumentas (pdf) - Klaipėdos universitetas

Greta Klimavičiūtė-Minkštimienė
Ryšys tarp aktoriaus ir žiūrovo:
antropologinė perspektyva
keistis. Aktoriaus perteiktas kultūrines schemas žiūrovas šiame lygmenyje
ne tik atpažįsta, bet ir interpretuoja remdamasis kultūrine patirtimi ir taip
sukuria naujų reikšmių prasmes (nuo šios interpretacijos priklauso, kokiu
nauju aspektu žiūrovas gali pažvelgti į pasaulį (kultūrą) ir jo problemas).
Trečiajame lygmenyje aktorius žiūrovus jaučia kaip bendrą masę ir šį
pojūtį vadina „bendru kvėpavimu su sale“. Tokiais atvejais žiūrovai aktorius
įkvepia ir aktoriams tampa labai malonu vaidinti (jie gali improvizuoti,
„maudytis vaidmenyje“, atrasti naujų, dar nepastebėtų personažo
aspektų ir t. t.).
„Būna skirtinga tyla iš salės – abejinga tyla ir tyla, kuri virpa. Aš nežinau,
kaip tai jauti, bet jauti. Yra bendras kvėpavimas, bendras pulsas, kad ir
silpnas, tačiau labai apčiuopiamas – tai lyg vienas organizmas, viena kraujotakos
sistema“ (aktorė Paulina, 40).
Tačiau, pasak aktorių, tokių spektaklių būna labai mažai, nes tai priklauso
ne tik nuo susirinkusių žiūrovų, bet ir nuo pačių aktorių savijautos,
viso techninio personalo bei pačios technikos.
Žiūrovai aktorius šiame lygmenyje mato jau ne kaip aktorius, o kaip
tam tikrus personažus, perduodančius kokį nors pranešimą. Žiūrovai susitapatina
su personažais, tačiau susitapatindami išlieka mąstantys ir kritiški.
77
Bendra teatro idėja
Pasak Kauno kamerinio teatro režisieriaus, „teatre žmones sieja bendros
idėjos, bendras pasaulio ir netgi estetikos supratimas“. Kiekvienas teatras,
režisierius ir aktorius prisideda prie bendros teatro idėjos kūrimo,
puoselėjimo ir kaitos. Žiūrovas taip pat padeda kurti bendrą teatro idėją.
Taigi, trečiasis, paskutinis lygmuo, kuriame veikia kultūrinės schemos, yra
glaudžiai susijęs su ritualu ir teatro magijos sąvoka. Tiek aktoriams, tiek
žiūrovams spektaklis yra lyg ritualinis veiksmas (žiūrovai tai vadina teatro
magija), kuris atitinka V. Turnerio (1988) išskirtas tris ritualines fazes (preliminalinę,
liminalinę ir postliminalinę).
• y Prieš spektaklį (preliminalinė fazė): aktorius pradeda rengtis nuo pat
ryto, susikaupia, apsipranta su scena. Žiūrovas, atėjęs į teatrą, jau
nuo rūbinės ir vėliau, laukdamas hole, pradeda jausti teatro dvasią.
• y Spektaklio metu (liminalinė fazė): aktorius ir žiūrovas susitinka ir abu
tam tikrą laiką išgyvena bendrą įvykį (spektaklį).