visatekstis dokumentas (pdf) - Klaipėdos universitetas

Jūratė Grigaitienė
Spektaklis kaip žaidimas
Lietuvos teatre
mažiausią nusižengimą studentai buvo šalinami iš mokslo įstaigų. Tų neramių
laikų liudytojas Julius Lozoraitis viename straipsnyje iškėlė hipotezę,
kad „Dalios Tamulevičiūtės „dešimtukas“ buvo mūsų lietuviški „bitlai“.
šis teatrinis ir meninis fenomenas, be kita ko, suteikė mums tais
beprotiškai sunkiais metais dvasinės atgaivos, stiprybės, savigarbos, tikėjimo
ir pasitikėjimo savo jėgomis jausmo. Be viso to ir be jų būtų kur kas
sunkiau ištverti nepalūžus ir nedegradavus iki šių dienų. Ir iki šių dienų
išbandymų“ 15 .
D. Tamulevičiūtės dešimtukas – pirmasis Lietuvoje aktorių kursas, parodęs
tokią gausią ir įvairią diplominę programą: ištraukas iš Williamo Shakespeare’o
tragedijų, komedijų ir kronikų, Antono Čechovo „Žuvėdrą“,
„Dėdę Vanią“, „Mešką”, Fiodoro Dostojevskio „Nusikaltimą ir bausmę“,
„Brolius Karamazovus“ ir kt. Pasak J. Lozoraičio, „ per tuos penkis
vakarus teatre Basanavičiaus gatvėje buvo užkoduoti keli dešimtmečiai sėkmingo
Jaunimo teatro ir jo artistų kūrybinio darbo. Shakespeare’o, Čechovo
personažai, užgimę per „dešimtuko“ diplominius spektaklius, vėliau
išgyveno ne vieną sceninę „reinkarnaciją“, kiekvienąkart tame „atgimime“
buvo atpažįstami ir 1975 birželio „penkių vakarų“ atgarsiai.“ Tame pačiame
straipsnyje autorius rašo, kad „ baigiamasis vakaras, kuriame buvo
suvaidintas spektaklis vaikams Kosto Kubilinsko „Bebenčiukas“, virto tikru
triumfu. Rezultatas – stulbinantis laimėjimas ir furoras.
Galima drąsiai teigti, kad „Bebenčiukas“ davė impulsą visai mūsų vaikiško
teatro krypčiai, kuriai priklauso, pavyzdžiui, ir dabartiniai „Keistuoliai“ 16 .
Detaliau paanalizuokime spektaklio „Bebenčiukas“ pagal K. Kubilinską
fenomeną Lietuvos teatrinėje kultūroje. Režisierė ir žymi pedagogė
Dalia Tamulevičiūtė viename interviu prisipažino, kad jai artimas etiudų
principas, nemėgstanti užstalinio laikotarpio, o pjesę su aktoriais nagrinėjanti
„ant kojų“: „ išnagrinėję epizodus einame į sceną, suvaidiname
etiudą ir jį aptariame. Po to – vėl prie kitos scenos. Laikomės chronologinio
principo. Taip etiudais daug kartų suvaidiname visą pjesę.“ 17
Teatro kritikai po dešimtuko diplominių spektaklių atkreipė dėmesį,
kad spektakliuose „psichologija sulydyta su raiškiu teatrališkumu, vaidy-
39
15
Lozoraitis J. Buvo birželis, vasaros pradžia… Lietuvos žinios, 2006 birželio 10.
16
Ten pat.
17
Bedraautoriai. Teatro kritiko Marko Petuchausko pokalbis su LTSR Valstybinio jaunimo
teatro vyriausiąja režisiere Dalia Tamulevičiūte. Literatūra ir menas, 1978 sausio 14.