visatekstis dokumentas (pdf) - Klaipėdos universitetas

Aleksandras Guobys
Pasitinkant Vilniaus nacionalinio dramos
teatro 70-metį: 1940–1941 m. sezonas
niuansus. Netgi žymus scenos meistras V. Jurkūnas skaitymo partitūrą susidarydavo
pagal H. Kačinsko metodą 30 .
Režisierius aktoriui buvo reikalingas tik mizanscenoms, o ne charakteriui
kurti. Žymesni jo vaidmenys: Rainys, Kalvaitis (V. Krėvės-Mickevičiaus
„Šarūnas“, „Žentas“), Chlestakovas (N. Gogolio „Revizorius“), Topazas
(M. Panjolio „Topazas“), Kobius (H. Hejermanso „Viltis“) ir kt. Jau
tuomet apie H. Kačinsko kūrybą iškiliai kalbėjo J. Kanopka, R. Juknevičius,
V. Jurkūnas ir kt. O štai Juozas Miltinis, pamatęs jo Kublajų (Judgino
O’Nilo „Marko milijonai“, rež. Algirdas Jakševičius, 1938 09 30), teigė:
„Paskutinėje scenoje didysis Kanas nusileidžia iš aukštybių ir tampa kenčiančiu
žmogumi, jis verkia, palaužtas begalinio skausmo, bet ramiu veidu,
dvelkiančiu didybe, tik ašaros rieda skruostais. Bet tai būna retai, retos
kibirkštys, nušviečiančios pilką ir nuobodžią teatro rutiną. H. Kačinskas
vis dėl to yra mūsų dramos pasididžiavimas.“ 31
Spektaklis „Prieš srovę“, kaip ir „Atžalynas“, žavėjo žiūrovą aktorių vaidybos
paprastumu ir nuoširdumu, nes ir pats poetas kūrė „be prašmatnybių
ir literatūrinių įtakų, be manieros ir poetinės pozos, lyg paukštis
dainavo“ 32 .
Iš Kauno valstybės teatro buvo perkeltas dar vienas kūrinys apie įžymią
lietuvių kultūros asmenybę – Kazio Inčiūros drama „Vincas Kudirka“.
Pirmą kartą ši pjesė pastatyta 1934 m. Kauno valstybės teatre, o
1935 m. – ir Klaipėdoje (rež. A. Sutkus). Vilniaus teatre statytoju įvardytas
A. Sutkus, režisieriumi – R. Juknevičius.
Šio kūrinio pasirinkimą, matyt, lėmė ne tiek pati drama, kiek joje
vaizduojama Vinco Kudirkos asmenybė, glaudžiai susijusi su Lietuvos
nacionalinio bei socialinio išsivadavimo epocha. Pats kūrinys savo menine
struktūra buvo artimesnis autoriaus simbolizmo estetikos bei poetikos
dvasiai. Nacionalinio išsivadavimo idėjos, kaip ir K. Inčiūros poezijoje,
šioje pjesėje siejamos su praeities idealizavimu, tautinės vienybės šūkiais.
Kurti Vinco Kudirkos paveikslą režisierius pavedė H. Kačinskui. Įkūnydamas
savo herojų, aktorius buvo atidus tokioms V. Kudirkos savybėms,
kaip didi erudicija, puikus estetinis skonis, grakščios manieros, patraukli
išvaizda, pasiaukojimo kupini darbai.
63
30
Iš pokalbio su akt. J. Čepaičiu. Vilnius, 1976 07 10.
31
Sakalauskas T. Monologai. Vilnius, 1981, 94.
32
Blekaitis J. Strazdelis mūsų scenoje. Vilniaus balsas, 1941 01 31.