visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
86<br />
Krescencijus Antanas Stoškus<br />
Antropologinių teatro pagrindų<br />
eskizas<br />
pačiu savimi kaip su objektu ir kartu jis pats to objekto melo nesuprastų<br />
kaip subjektas. Neapdairūs filosofai kartais tą susidvejinimą pavadina skilimu.<br />
Bet tai gali klaidinti: kai įvyksta skilimas, turime reikalą su rimtu<br />
sutrikimu, psichine patologija. Jeigu vaidinantis Hamletą aktorius tikrai<br />
užmiršta, kad jis nėra Hamletas, o tik vaidina Hamletą, jam reikia gydytis.<br />
Kai normalus žmogus apčiuopia savo paties Kitą, jis nuo savęs visai neatitrūksta,<br />
t. y. nesiliauja buvęs savimi pačiu; kitaip tariant, jis supranta ir tai,<br />
kad subjektas, taip pat kaip ir objektas, yra tas pats Aš. Dabar jau galime<br />
pasakyti, kad atsigręžiantis į save žmogus pats sau atsiskleidžia trimis manifestacijomis,<br />
leidžiančiomis pradėti kalbą apie tris savo paties personažus:<br />
subjektą, objektą ir jų abiejų tapatybę Aš Pats. Šias tris manifestacijas galima<br />
pavadinti pirmapradžiais personažais, kad išryškėtų proceso, kuris galėtų<br />
būti pavadintas vaidmenų atsiradimu, pradmenys. Savaime savimonėje<br />
dar nėra vaidmenų tikrąja to žodžio prasme, vadinasi, negali būti nė savarankiškų<br />
personažų. Trys pagrindinės manifestacijos yra tik pirmapradžių<br />
personažų pasirodymo būdai. Bet tai jokiu būdu ne aspektai, kaip teigia<br />
L. Karsavinas. Aspektai iš esmės priklauso tik nuo tyrinėtojo požiūrio,<br />
tyrimo būdo, laisvai pasirinkto minčių išeities taško, o manifestacijomis<br />
(lot. manifestus – aiškiai atsiskleidžiąs) skleidžiasi pati asmens savimonė,<br />
tiksliau – asmuo kaip savimonė. Pasakytume drąsiau: asmuo savo paties<br />
sąmonėje yra savaip trimatiškas, bet daugiau negu triaspektis ir mažiau<br />
negu tridalis. Jis reiškiasi tuo, (1) kas atsigręžia, (2) į ką atsigręžia ir (3)<br />
kas juos abu sujungia, kai tas kas atsigręžia į save patį. Šią tapatybę galima<br />
sieti su Plotino vieniu, kuris jau žino savo žinojimą. Hegelis ją traktavo<br />
kaip pirmųjų dviejų manifestacijų (subjekto ir objekto) sintezę, reškiančią<br />
gryną asmens sąmoningumą, arba jo absoliutą. Visai spekuliatyviai mąstant,<br />
galima ir taip pasakyti. Tada ir personažai bus ne kas kita kaip grynas<br />
tų manifestacijų reprezentavimas. Krikščionybėje šis pirmapradis trimatiškumas<br />
yra pavirtęs skirtingais dieviškosios Trejybės vaidmenimis: Dievo<br />
Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Ankstyvosios krikščionybės teologai<br />
daug triūsė (ir ne visada sėkmingai) bandydami įrodyti, kaip trys skirtingi<br />
Dievo vaidmenys (funkcijos) savo prigimtimi yra Vieno Dievo manifestacijos<br />
ir personažai („Dievas trijuose asmenyse“): Dievo Tėvo pirmapradis<br />
pasaulio tvėrimas, Sūnaus žmogiškasis įsikūnijimas Žemėje, kad atpirktų<br />
žmonių nusidėjimus, ir Dievo esmę išreiškianti Tėvo ir Sūnaus tapatybė,<br />
arba Dvasia.
Change language