visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
34<br />
Jūratė Grigaitienė<br />
Spektaklis kaip žaidimas<br />
Lietuvos teatre<br />
tiek informacijos apie spektaklius vaikams ir jaunimui aptinkame „Lietuvos<br />
teatro istorijos“ trečiojoje knygoje, kurioje apibendrinama Lietuvos<br />
teatrų veikla 1970–1980 m. Apie Vytauto Čibiro režisuotą spektaklį vaikams<br />
Jaunimo teatre rašoma: „Pepės Ilgakojinės“ (1971) – spektaklio kaip<br />
žaidimo – energiją spinduliavo N. Gelžinytės vaidinama „visų numylėtinė“<br />
Pepė. Maža drąsi ir įžūli mergaitė tiesiai iš scenos bendravo su vaikais,<br />
kvietė juos leistis išmonės ir fantazijos keliais, savo nepaprastais nuotykiais<br />
griovė elgesio taisykles ir šaipėsi iš pilko bei nuobodaus suaugusiųjų<br />
gyvenimo.“ 10<br />
Spektaklių vaikams fragmentiški atgarsiai spaudoje rodo, kad straipsniuose<br />
pasigendama išsamesnių tyrimų ir analizės. Dažnai minimi terminai<br />
„spektaklis – kaip žaidimas“, „improvizacija“, „teatras-žaidimas“ ir kt., tačiau<br />
detaliau nenagrinėjamas novatoriškas reiškinys, atsiradęs vaikų teatre<br />
XX a. aštuntajame dešimtmetyje. Be to, beveik nėra pateikiama konkrečių<br />
pavyzdžių, kaip spektakliuose atsiskleidė žaidybinis-improvizacinis pradas,<br />
artimas vaikų žaidimams. Vėlesnėse recenzijose, rašytose jau nepriklausomoje<br />
Lietuvoje, situacija mažai pasikeičia. Dešimtajame dešimtmetyje<br />
kuriasi naujos nepriklausomos trupės. Nors 1989 m. pradžioje susikūręs<br />
pirmasis Respublikoje privatus „Keistuolių“ teatras per 20 metų sėkmingai<br />
užpildė tuščią vaikų teatrų nišą ir užaugino kelias potencialių žiūrovų<br />
kartas, tačiau apie jo veiklą spaudoje galima rasti tik pabirų, paviršutiniškų,<br />
žurnalistinio pobūdžio straipsnių. Ilgą laiką kritikai apskritai stengėsi<br />
nepastebėti „Keistuolių“ veiklos nežinodami, kaip vertinti unikalų save išlaikantį<br />
teatrą Lietuvoje. Pastaraisiais metais jau ryškūs tam tikri pokyčiai,<br />
nes pasirodo vis daugiau straipsnių apie vaikų ir jaunimo teatrą Lietuvoje.<br />
Taigi aštuntajame dešimtmetyje Lietuvos teatre išryškėjęs žaidybinisimprovizacinis<br />
pradas spektakliuose vaikams ir jaunimui atvėrė plačius<br />
horizontus tolesnei vaikų teatro raidai. Šio prado atgarsius jaučiame nepriklausomos<br />
„Keistuolių“ trupės ir teatro laboratorijos „Atviras ratas“, „Teatriuko“,<br />
„Elfų“ ir kitų teatrų spektakliuose vaikams ir jaunimui. Straipsnyje<br />
analizuojami trys novatoriški spektakliai vaikams („Pepė Ilgakojinė“, „Bebenčiukas”,<br />
„Vaikų dienos“), kuriuose atsiskleidė žaidybinis-improvizacinis<br />
pradas, padaręs tam tikrą revoliucinę įtaką tolesnei vaikų teatro raidai<br />
Lietuvoje.<br />
10<br />
Lietuvos teatro istorija (1970–1980). Trečioji knyga. Vilnius, 2006, 99.
Change language