visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Petras Bielskis<br />
Apie dabartį ir<br />
istorinę sąmonę<br />
per kelis kaimus girdėjosi daugiabalsis šienpjovių raliavimas, žemaitiškų<br />
kalnų giedojimas žiemos vakarais, sukilėlių ir partizanų giesmės – todėl<br />
iki šiol gyva ir dainuojanti Lietuva. Valstybinių liaudies šokių ansamblių<br />
su meno vadovais ir direktoriais dar niekas nebuvo regėjęs, bet buvo ir<br />
išliko kūno judesiu išreikšti vaizdai arba liaudies choreografija. Vadinasi,<br />
šaudoma tuščiais užtaisais.<br />
Autorė priekaištauja V. Makniui, kad jis „nepagrįstai suteikia vaizdelių<br />
atlikėjams savybių, kurių jie negalėjo turėti (vaidybinio meistriškumo,<br />
improvizacinių sugebėjimų, greitos orientacijos, sąmojingumo)“ (Aleksaitė<br />
2003, 5). Tačiau visa liaudies kūryba yra pagrįsta būtent šiais įgimtais<br />
žmogaus gebėjimais. Kitas dalykas, jei V. Maknys būtų pabrėžęs atlikėjų<br />
profesionalumą, bet jis to nedaro. Teatrologas puikiai supranta, kad įgimti<br />
gebėjimai ir darbu įvaldyti įgūdžiai yra visai skirtingi dalykai. Įgūdžiai be<br />
gebėjimų veda į amatininkystę, o įgimti gebėjimai išugdo meistrystę. Tai<br />
liaudies meno kūrybinis dėsnis ir jo originalumo paslaptis.<br />
V. Makniui beriama priekaištų ir dėl profesinio teatro periodizacijos.<br />
I. Aleksaitė rašo: „Pats didžiausias V. Maknio istorijos anachronizmas – knygoje<br />
nurodytos datos: „Senasis teatras. Lietuviškieji vakarai. 1570–1917.“<br />
Ką 1917-ieji turi bendra su lietuvių teatru? (…) Nes 1918-ieji – Nepriklausomybės<br />
įkūrimo metai – negalėjo atsirasti. Štai kokių būta kuriozų<br />
ir melo“ (Aleksaitė 2003, 6). Paprastai kultūros ir istorijos erdvinės ribos<br />
fiksuojamos ten, kur ryškiai keičiasi sąlygos. Labai svarbu pabrėžti, kad<br />
1918 m. Lietuva ne „įkūrė“, kaip rašo I. Aleksaitė, bet „paskelbė atkurianti<br />
nepriklausomą demokratiniu pagrindu sutvarkytą valstybę“ (VLE 2007,<br />
524) 3 . Tarp valstybės įkūrimo ir atkūrimo yra esminis skirtumas. Iš esmės<br />
keičiasi visi santykiai ir sąlygos. Esama pagrįstų motyvų, kad V. Maknio<br />
darbe atsirastų užrašas: „Senasis teatras. Lietuviškieji vakarai. 1570–1917.“<br />
Būtent 1917 m. pasibaigia senoji epocha. 1918-ieji jau žymi kitos, naujos<br />
epochos pradžią. V. Maknys puikiai skyrė istorines įkūrimo ir atkūrimo<br />
sąvokas. Tai dėl ko teatro istorikui klijuojama melagio etiketė?<br />
Pakanka argumentų, kad lietuvių profesinio teatro pradžia būtų laikomi<br />
1912 m. Prisiminkime Didįjį jubiliejų ir visų teatrą mylinčių žmonių<br />
pastangas įsteigti Lietuvos profesinį teatrą. Pagaliau ir V. Maknys pateikia<br />
argumentų, kad „bendrovė turėjo savo finansus, lėšų fondą, savą valdybą,<br />
11<br />
3<br />
VLE 7 – Visuotinė lietuvių enciklopedija, t. 7. Vyriausiasis redaktorius Antanas Račis.<br />
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007, 524.
Change language