visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
46<br />
Jūratė Grigaitienė<br />
Spektaklis kaip žaidimas<br />
Lietuvos teatre<br />
tų pažymėti dar vieną reikšmingą abiejų spektaklių bruožą – tai šviesaus,<br />
neužgaulaus humoro ir žaismingos ironijos sklaida. Spektaklius lydėjęs<br />
žiūrovų juokas ir gera nuotaika bylojo apie žaismingai ironišką spektaklių<br />
prigimtį, kai smagu buvo ne tik žiūrovams, bet ir vaidinantiems aktoriams,<br />
nes šiuose spektakliuose jie galėjo laisvai improvizuoti, išdykauti, žaisti ir<br />
t. t. Spektakliai buvo įdomūs ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Svarbus<br />
faktas, kad abiejuose spektakliuose vaidino darnus išskirtinai vieno<br />
kurso ansamblis. Bebenčiuką vaidinęs aktorius Kostas Smoriginas priminė<br />
išdykusį nenuoramą kiemo vaiką, mėgstantį krėsti išdaigas, neužgauliai<br />
erzinti ir provokuoti artimuosius bei draugus. Personažo išdaigos smagios,<br />
išradingos, bet visai neagresyvios, todėl Bebenčiukas sulaukdavo žiūrovų<br />
simpatijų, o jo elgesį ir manieras vaikai, ypač berniukai, siekė mėgdžioti.<br />
Akivaizdu, kad įdomiausius etapinius spektaklius vaikams pavyko sukurti<br />
jauniems aktoriams, kurie išsaugojo jaunatviškumą, veržlumą, šėlsmą,<br />
azartą, nes patys neseniai išaugo iš vaikystės amžiaus.<br />
Spektaklis „Vaikų dienos“, skirtingai nei jaunimiečių „Bebenčiukas“,<br />
nebuvo specialiai kuriamas žiūrovui. Spektaklio istorija visai netikėtai prasidėjo<br />
kurso dėstytojos I. Vaišytės iniciatyva, kai vieną diplominį vakarą<br />
ji dėstė atvirą paskaitą, per kurią buvo parodyti geriausi ketverių metų<br />
vaidybos, šokio, judesio etiudai bei atliktos studijų metais sukurtos gražiausios<br />
kurso dainos. Kai 13 aktorių gavo paskyrimus į Šiaulių dramos<br />
teatrą, kuris tuo metu buvo vienas geriausių Lietuvoje ir išgyveno „aukso<br />
amžių“, tuometinė teatro vadovė režisierė Aurelija Ragauskaitė pageidavo,<br />
kad jauni aktoriai ateidami atsineštų ir savo spektaklius. Į Šiaulių dramos<br />
teatro repertuarą buvo įtraukti keli diplominiai spektakliai suaugusiesiems<br />
ir etiudų spektaklis vaikams „Vaikų dienos“. Tačiau iš pradžių reikėjo rasti<br />
įdomų režisūrinį sprendimą, kaip pavienius etiudus, sukurtus studijų metais,<br />
susieti į vientisą spektaklio audinį. Režisieriaus vaidmens ėmėsi Julius<br />
Dautartas, į kursą priimtas kaip režisierius, jam talkino O. Ditkovskis,<br />
S. Bareikis ir kt. Šiame spektaklyje režisieriaus vaidmenį atliko ne vienas<br />
konkretus asmuo, o visas kolektyvas. Kaip jungiamoji grandis įvestas Vedėjo<br />
(akt. Juozas Žibūda) personažas, jis vedė vaidinimą ir buvo tarpininkas<br />
tarp scenos ir žiūrovų salės.<br />
Oficiali spektaklio-žaidimo „Vaikų dienos“ premjera Šiaulių dramos<br />
teatre įvyko 1977 m. lapkričio 26 d. Spektaklio-žaidimo struktūrą sudarė<br />
šie studentiški etiudai:
Change language