visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
42<br />
Jūratė Grigaitienė<br />
Spektaklis kaip žaidimas<br />
Lietuvos teatre<br />
centuoja svarbesnes scenas, leidžia jaunajam žiūrovui stabtelti ir apmąstyti.<br />
Didesnis dainos, o ne tariamo žodžio paveikumas ir įtaiga gerai žinomi<br />
lietuvių liaudies tradicijoje ir daugelio šalių vaikų tautosakoje. Piemenys,<br />
ganydami bandą, dainuodavo įvairias dainas, kuriomis per sausrą lietus<br />
buvo kviečiamas, o lietingu periodu bandoma lietų atitolinti. Trumpas<br />
piemenų daineles sudarydavo dvi dalys: kreipinys ir liepimas arba prašymas.<br />
Dažniausiai į personifikuojamą lietų ar lietaus debesėlį buvo kreipiamasi<br />
maloningais žodeliais ir tikima, kad prašymas aukštesniųjų jėgų bus<br />
greitu laiku išpildytas. 23 Taigi pasaka spektaklyje kartais išlaiko tradicinės<br />
struktūros kontūrus, o kartais specialiai dekonstruojama arba sušiuolaikinama,<br />
įpinant įvairius populiarius to meto simbolius ir ženklus.<br />
Antrojoje spektaklio dalyje vaidinama kita eiliuota K. Kubilinsko pasaka<br />
„Jaučio trobelė“ tiesiogiai nesusijusi su pirmąja, tačiau abiejų dalių<br />
tarpusavio sąveika akivaizdi. Nors aktoriai vaidina įvairius gyvūnus ir<br />
daugiausia tarpusavyje bendrauja jų „kalba“ (pavyzdžiui, mū-mū, ko-ko,<br />
bū-bū, miau-miau, ga-ga ir t. t.), tačiau kiekvienam personažui suteikiama<br />
teigiamų ir neigiamų žmogiškų bruožų. Aktoriai nedėvi teatrinių kostiumų,<br />
paryškinančių išorinį vaidinamo gyvūno paveikslą, o susitelkia ties<br />
vidinėmis personažo savybėmis ir santykiais, kurie labai primena žmogiškuosius.<br />
Antrojoje dalyje personažai – Katinas (akt. D. Overaitė), Avinas<br />
(akt. K. Smoriginas), Žąsinas (akt. G. Storpirštis) ir kiti – ne tik išradingai<br />
žaidžia su pabėgusiu nuo šeimininko Jaučiu (akt. A. Latėnas), kuris<br />
nori draugų padedamas susiręsti trobelę, bet ir be įkyrios didaktikos išsako<br />
K. Kubilinsko pasakoje užkoduotą prasmingą mintį, kad gyvūnai, lygiai<br />
kaip ir žmonės, susitelkia ir solidarizuojasi tik bendrai nelaimei ištikus.<br />
Spektaklyje „Bebenčiukas“ daug teatrinės žaismės ir sceninio veiksmo,<br />
primenančio judrius ir smagius vaikų kiemo žaidimus. Pavyzdžiui,<br />
Ragana, apsižergusi spalvotą čiužinį, joja tarsi arkliu, Bebenčiukas, energingai<br />
irkluodamas rankomis – irklais, tarsi plaukia upe ir nardo, Obelis<br />
rankomis – šakomis išraiškingai linguoja vėjyje ir pan. Akivaizdu, kad aktoriai<br />
kuria personažus ne panirdami į psichologinę vaidmens gelmę, bet<br />
pasitelkę savo kūno plastikos raišką, įvairias judesio, šokio, pantomimos<br />
kompozicijas. Aktoriai ne tik plastiškai juda, bet ir demonstruoja itin gerą<br />
vokalinį pasirengimą, patys skambina gitara, kuria įvairius garsus.<br />
23<br />
Macijauskaitė-Bonda J. Lietaus ir sniego šaukimas bei nuvarymas lietuvių vaikų folklore.<br />
Tautosakos darbai XXXI, 2006, 169–182.
Change language