visatekstis dokumentas (pdf) - Klaipėdos universitetas

Aleksandras Guobys
Pasitinkant Vilniaus nacionalinio dramos
teatro 70-metį: 1940–1941 m. sezonas
kevičiui, kuris ką tik buvo perkėlęs iš Kauno B. Dauguviečio spektaklį
„Prieš srovę“. Bet viena lietuviškoje scenoje kurti lietuvio poeto paveikslą,
gerai pažįstant įgimtus lietuvio bruožus, mąstymo intensyvumą, etiką, o
kita – kurti nepažįstamos, svetimos prigimties charakterius, aplinkybes ir
net visai nežinomus visuomeninius bei ideologinius akcentus. Gal todėl,
remiantis to meto spauda, šis spektaklis stokojo vientisumo, buvo ištęstas,
trūko augančios intrigos, nors režisierius ir stengėsi pagyvinti ją įvairiais
triukšmo ir bildesio garsais 35 .
Tanios vaidmenį kūrė Eksperimentinio teatro studijos auklėtinė Monika
Mironaitė. Daugelis žiūrovų dar gerai prisiminė studijos baigiamojo
egzamino spektaklį – Marijos Pečkauskaitės „Irkos tragediją“, kuriame
M. Mironaitė sukūrė pagrindinį Irkos vaidmenį – jos vaikiškai natūralus
veržimasis iš tamsumos į tiesą, grožį buvo lyg viso mūsų krašto siekių
įprasminimas 36 .
O štai Tania – sovietų mergaitė, kuri nenori gyventi tik šeimoje, atsiduoti
tik meilei, jai reikia turėti savo profesiją ir gyventi visuomeninį gyvenimą
37 . Režisierius J. Monkevičius, kurdamas naują socialistinį tipą, ėjo
psichologinės tiesos keliu, remdamasis realistine lietuvių teatro tradicija
ir sovietinio realizmo metodo teorinėmis išvadomis. Šiuo spektakliu Vilniaus
dramos teatras pradėjo ardyti kilnią lietuvių krašto idealų sampratą,
triukšmingai skelbdamas sovietinio „humanizmo ir patriotizmo, visuomeniškai
naudingo darbo idealus“ 38 (čia tiktų pažymėti – okupuotoje šalyje).
Kai aplink jau siautėjo Antrasis pasaulinis karas, R. Juknevičius Vilniaus
dramos teatre skubiai ėmė statyti dar vieną sovietinę pjesę – Vladimiro
Ivanovo „Šarvuotis 14–69“ (premjera – 1941 04 05). Apie jos
pastatymo svarbą tuomet spektaklio režisierius kalbėjo: „Veikale vaizduojamųjų
valstiečių kova už naująjį gyvenimą, revoliucinis tos kovos patosas
gyvai atsiliepė toms nuotaikoms, kuriomis gyveno mūsų kraštas, pradėjęs
žengti socializmo linkme. Gal kaip tik tas faktas, kad „Šarvuotyje“ revoliuciją
vykdo žmonės nuo žemės, paprastos ir sveikos sielos valstiečiai,
padarę mums, valstietiškos tautos vaikams, tą kūrinį tokį suprantamą ir
patrauklų.“ 39
35
Vilniaus balsas, 1941 01 05.
36
Aleknavičius G. Eksperimentas. Kultūros barai, 1984, Nr. 12, 56.
37
Vilniaus balsas, 1941 01 05.
38
Lietuvių tarybinis teatras. Vilnius, 1979, 25.
39
Šarvuotis 14–69. Vilniaus valstybinio teatro leidinys, 1941.
65