visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Aleksandras Guobys<br />
Pasitinkant Vilniaus nacionalinio dramos<br />
teatro 70-metį: 1940–1941 m. sezonas<br />
kevičiui, kuris ką tik buvo perkėlęs iš Kauno B. Dauguviečio spektaklį<br />
„Prieš srovę“. Bet viena lietuviškoje scenoje kurti lietuvio poeto paveikslą,<br />
gerai pažįstant įgimtus lietuvio bruožus, mąstymo intensyvumą, etiką, o<br />
kita – kurti nepažįstamos, svetimos prigimties charakterius, aplinkybes ir<br />
net visai nežinomus visuomeninius bei ideologinius akcentus. Gal todėl,<br />
remiantis to meto spauda, šis spektaklis stokojo vientisumo, buvo ištęstas,<br />
trūko augančios intrigos, nors režisierius ir stengėsi pagyvinti ją įvairiais<br />
triukšmo ir bildesio garsais 35 .<br />
Tanios vaidmenį kūrė Eksperimentinio teatro studijos auklėtinė Monika<br />
Mironaitė. Daugelis žiūrovų dar gerai prisiminė studijos baigiamojo<br />
egzamino spektaklį – Marijos Pečkauskaitės „Irkos tragediją“, kuriame<br />
M. Mironaitė sukūrė pagrindinį Irkos vaidmenį – jos vaikiškai natūralus<br />
veržimasis iš tamsumos į tiesą, grožį buvo lyg viso mūsų krašto siekių<br />
įprasminimas 36 .<br />
O štai Tania – sovietų mergaitė, kuri nenori gyventi tik šeimoje, atsiduoti<br />
tik meilei, jai reikia turėti savo profesiją ir gyventi visuomeninį gyvenimą<br />
37 . Režisierius J. Monkevičius, kurdamas naują socialistinį tipą, ėjo<br />
psichologinės tiesos keliu, remdamasis realistine lietuvių teatro tradicija<br />
ir sovietinio realizmo metodo teorinėmis išvadomis. Šiuo spektakliu Vilniaus<br />
dramos teatras pradėjo ardyti kilnią lietuvių krašto idealų sampratą,<br />
triukšmingai skelbdamas sovietinio „humanizmo ir patriotizmo, visuomeniškai<br />
naudingo darbo idealus“ 38 (čia tiktų pažymėti – okupuotoje šalyje).<br />
Kai aplink jau siautėjo Antrasis pasaulinis karas, R. Juknevičius Vilniaus<br />
dramos teatre skubiai ėmė statyti dar vieną sovietinę pjesę – Vladimiro<br />
Ivanovo „Šarvuotis 14–69“ (premjera – 1941 04 05). Apie jos<br />
pastatymo svarbą tuomet spektaklio režisierius kalbėjo: „Veikale vaizduojamųjų<br />
valstiečių kova už naująjį gyvenimą, revoliucinis tos kovos patosas<br />
gyvai atsiliepė toms nuotaikoms, kuriomis gyveno mūsų kraštas, pradėjęs<br />
žengti socializmo linkme. Gal kaip tik tas faktas, kad „Šarvuotyje“ revoliuciją<br />
vykdo žmonės nuo žemės, paprastos ir sveikos sielos valstiečiai,<br />
padarę mums, valstietiškos tautos vaikams, tą kūrinį tokį suprantamą ir<br />
patrauklų.“ 39<br />
35<br />
Vilniaus balsas, 1941 01 05.<br />
36<br />
Aleknavičius G. Eksperimentas. Kultūros barai, 1984, Nr. 12, 56.<br />
37<br />
Vilniaus balsas, 1941 01 05.<br />
38<br />
Lietuvių tarybinis teatras. Vilnius, 1979, 25.<br />
39<br />
Šarvuotis 14–69. Vilniaus valstybinio teatro leidinys, 1941.<br />
65