visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
58<br />
Aleksandras Guobys<br />
Pasitinkant Vilniaus nacionalinio dramos<br />
teatro 70-metį: 1940–1941 m. sezonas<br />
tas teatro vadovas R. Juknevičius. Iki tol nepriklausoma Lietuva prarado<br />
savarankiškumą, buvo prijungta prie Sovietų Sąjungos ir tapo Lietuvos<br />
SSR. Teatralai drauge su Agitpropo 14 nariais siekė įprasminti revoliucinės<br />
kovos patosą, viešai skelbė socialistinio gyvenimo permainas. R. Juknevičiaus<br />
vadovaujamo teatro nariai (Juozas Gustaitis, Napoleonas Bernotas,<br />
Kazimiera Dauguvietytė, Valerijonas Derkintis, Emilija Grikevičiūtė, Stepas<br />
Jukna, Petras Zulonas, Kazimiera Kymantaitė, Aleksandras Kernagis,<br />
Balys Lukošius, Juozas Siparis, Teofilė Vaičiūnienė) kūrė atitinkamas brigadas,<br />
ypač per rinkiminę kampaniją į Liaudies seimą, išjuokė tam tikrus<br />
nepriklausomos Lietuvos gyvenimo ir kultūros reiškinius, aktyviai stengėsi<br />
tarnauti naujiesiems okupantams.<br />
1940 m. spalio mėnesį teatro meno vadovas, pasipuošęs Liaudies seimo<br />
regalijomis, teatro atidarymo proga iškilmingai skelbė: „Socialistinis teatras<br />
nustoja buvęs ponų valdininkų pasilinksminimo vietele, pornografijos<br />
apaštalu, ruduoju cirko juokdariu. Jis stoja tarnauti kilniajai revoliucijos<br />
idėjai, žengdamas drauge su plačiosiomis darbo žmonių masėmis, virsdamas<br />
jų socialistinio persiauklėjimo institutu.“ 15<br />
Skaitydami to meto ir net pokario sovietinės teatrologijos rašinius, pastebime<br />
tik vieną medalio pusę: kaip šauniai ir greit per kelis mėnesius<br />
pasikeitė politinis ir ekonominis šalies gyvenimas, kai tik valstybės vadovavimas<br />
atsidūrė bolševikų rankose.<br />
O juk B. Sruoga dar prieš dešimtmetį rašė ir mokė: „Teatro istorikas,<br />
vertindamas praeities kūrybos žygius, privalo persikelti į praeitį, suprasti<br />
buvusius laikus, persiimti jų dvasia, ir tiktai tuo besivadovaudamas gali<br />
formuluoti savo sprendimus.“ 16<br />
Tai kas gi iš tikrųjų vyko 1940–1941 m. Lietuvoje, be jau minėtų įvykių<br />
ir pokarinių teatrologinių „zigzagų“? Kai kurie mūsų istorikai praskleidžia<br />
išsamesnį to meto vaizdą. Štai, pavyzdžiui, Vanda Daugirdaitė-Sruogienė<br />
rašo: „1940 m. liepos 22 d. Lietuva tapo 14-ąja Sovietų Sąjungos respublika.<br />
Netrukus įvesta 1936 m. Stalino konstitucija. Prasidėjo ramaus,<br />
kūrybingo gyvenimo visose srityse griovimas. Įsiviešpatavo teroras. Visose<br />
srityse iškilo padugnės: menki žmonės, okupantų pataikūnai. Atsirado<br />
ypatinga neapykanta prieš bažnyčią ir tikėjimą. Iš Rusijos privažiavo iš-<br />
14<br />
Vaizdinės agitacijos įstaiga, įkurta LKP (b) iniciatyva 1940 06 03.<br />
15<br />
Tarybų Lietuva, 1940 10 09.<br />
16<br />
Sruoga B. Lietuvių teatras Peterburge. Kaunas, 1930, 8.
Change language