27.03.2014 Views

visatekstis dokumentas (pdf) - Klaipėdos universitetas

visatekstis dokumentas (pdf) - Klaipėdos universitetas

visatekstis dokumentas (pdf) - Klaipėdos universitetas

SHOW MORE
SHOW LESS

Create successful ePaper yourself

Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.

Krescencijus Antanas Stoškus<br />

Antropologinių teatro pagrindų<br />

eskizas<br />

3. Savimonės trimatiškumas yra žmogaus sąmonės atributas, o kartu ir<br />

trijų skirtingų personažų, taigi ir galimybės būti savo paties kitu „šaknys“.<br />

Supratimo funkcija skiriasi nuo mąstymo, o šios abi – nuo identifikavimo<br />

funkcijos. Ryškiausiai buvimą savo paties kitu išreiškia supratimas. Tai pažįstantis,<br />

stebintis, vertinantis ir kontroliuojantis atsistojimas šalia savęs<br />

paties. Atsistojimas šalia savęs leidžia pačiam pamatyti save patį – savo<br />

mąstymą, jausmus, valios aktus – iš šalies, pasiekti nešališkumo, objektyvumo,<br />

teisingumo, būtino ne tik vertinant savo elgesį, bet ir bendraujant<br />

su kitais žmonėmis. Jis gali būti be galo įvairaus pobūdžio, bet visada<br />

įsiterpiantis tarp dviejų kraštutinių polių. Vienas iš jų – sunkių pareigų<br />

užsikrovimas, rūpestingas, griežtas (asketiškas), įsakmus, kruopštus ir ištvermingas<br />

jų vykdymas, valingas sunkiausių uždavinių sprendimas, savo<br />

orumo, gero vardo bei garbės saugojimas, o antras – nerūpestingas pataikavimas<br />

savo spontaniškiems norams čia ir dabar, nuolaidžiavimas savo<br />

tingumui, išglebimui, advokatavimas savo plaukimui pasroviui, bevalis pasidavinėjimas<br />

nesibaigiančių pramogų gundymui ir pan. Su tokiais mėginimais<br />

atsistoti šalia savęs paties ir įsiterpti į daugiau ar mažiau motyvuojamų<br />

galimybių skalę formuojasi viso žmogaus gyvenimo vaidmenys, t. y.<br />

jų reali „dramaturgija“: „drama“, „komedija“ ar „tragedija“. Tai reiškia, kad<br />

gyvenimo vaidmenys formuojasi kartu su savimonei būdingu gebėjimu būti<br />

savo paties kitu ir įsitvirtina to gebėjimo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kuri<br />

asmens manifestacija bus labiau kultivuojama (lavinama, ugdoma, plėtojama),<br />

toks bus ir žmogus: disciplinuotas supratimo, spontaniško mąstymo<br />

ar tapatybės ieškantis žmogus.<br />

Klasikinių civilizacijų žmonės labiau orientavosi į supratimą, postmodernus<br />

žmogus – į mąstymo stichiją, o postmoderniškam žmogui mėgina<br />

pasipriešinti pakrikę identiteto ieškotojai. Postmodernųjį žmogų žavi ne<br />

mąstymo nuoseklumas, logiškumas, teorinis pagrįstumas, sistemiškumas,<br />

aiškumas, išsamumas, o jo autentiškumas, natūralumas, spontaniškumas,<br />

neįveikiami proto prieštaravimai, nenuoseklumai, suklupimai, poetiniai<br />

alogiškumai ir pan. Proto tvarkoje ir logikoje jis regi pavojingą supaprastinimą,<br />

sistemos viešpatavimą ir po aiškumo kauke paslėptą klastą. Identiteto<br />

ieško žmonės, užmiršę savo Aš, netekę savasties, išsibarstę daugybėje<br />

civilizuoto pasaulio vaidmenų, dažnai svetimų ir primestų žmonėms prieš<br />

jų valią. Jie neturi vilties susigrąžinti patvarios klasikinio žmogaus padėties<br />

ir vienybės, todėl yra pasirengę prisišlieti prie bet kokių dalykų, žadančių<br />

reguliaraus atsinaujinimo galimybę.<br />

87

Hooray! Your file is uploaded and ready to be published.

Saved successfully!

Ooh no, something went wrong!