visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
visatekstis dokumentas (pdf) - KlaipÄdos universitetas
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
Krescencijus Antanas Stoškus<br />
Antropologinių teatro pagrindų<br />
eskizas<br />
3. Savimonės trimatiškumas yra žmogaus sąmonės atributas, o kartu ir<br />
trijų skirtingų personažų, taigi ir galimybės būti savo paties kitu „šaknys“.<br />
Supratimo funkcija skiriasi nuo mąstymo, o šios abi – nuo identifikavimo<br />
funkcijos. Ryškiausiai buvimą savo paties kitu išreiškia supratimas. Tai pažįstantis,<br />
stebintis, vertinantis ir kontroliuojantis atsistojimas šalia savęs<br />
paties. Atsistojimas šalia savęs leidžia pačiam pamatyti save patį – savo<br />
mąstymą, jausmus, valios aktus – iš šalies, pasiekti nešališkumo, objektyvumo,<br />
teisingumo, būtino ne tik vertinant savo elgesį, bet ir bendraujant<br />
su kitais žmonėmis. Jis gali būti be galo įvairaus pobūdžio, bet visada<br />
įsiterpiantis tarp dviejų kraštutinių polių. Vienas iš jų – sunkių pareigų<br />
užsikrovimas, rūpestingas, griežtas (asketiškas), įsakmus, kruopštus ir ištvermingas<br />
jų vykdymas, valingas sunkiausių uždavinių sprendimas, savo<br />
orumo, gero vardo bei garbės saugojimas, o antras – nerūpestingas pataikavimas<br />
savo spontaniškiems norams čia ir dabar, nuolaidžiavimas savo<br />
tingumui, išglebimui, advokatavimas savo plaukimui pasroviui, bevalis pasidavinėjimas<br />
nesibaigiančių pramogų gundymui ir pan. Su tokiais mėginimais<br />
atsistoti šalia savęs paties ir įsiterpti į daugiau ar mažiau motyvuojamų<br />
galimybių skalę formuojasi viso žmogaus gyvenimo vaidmenys, t. y.<br />
jų reali „dramaturgija“: „drama“, „komedija“ ar „tragedija“. Tai reiškia, kad<br />
gyvenimo vaidmenys formuojasi kartu su savimonei būdingu gebėjimu būti<br />
savo paties kitu ir įsitvirtina to gebėjimo pagrindu. Atsižvelgiant į tai, kuri<br />
asmens manifestacija bus labiau kultivuojama (lavinama, ugdoma, plėtojama),<br />
toks bus ir žmogus: disciplinuotas supratimo, spontaniško mąstymo<br />
ar tapatybės ieškantis žmogus.<br />
Klasikinių civilizacijų žmonės labiau orientavosi į supratimą, postmodernus<br />
žmogus – į mąstymo stichiją, o postmoderniškam žmogui mėgina<br />
pasipriešinti pakrikę identiteto ieškotojai. Postmodernųjį žmogų žavi ne<br />
mąstymo nuoseklumas, logiškumas, teorinis pagrįstumas, sistemiškumas,<br />
aiškumas, išsamumas, o jo autentiškumas, natūralumas, spontaniškumas,<br />
neįveikiami proto prieštaravimai, nenuoseklumai, suklupimai, poetiniai<br />
alogiškumai ir pan. Proto tvarkoje ir logikoje jis regi pavojingą supaprastinimą,<br />
sistemos viešpatavimą ir po aiškumo kauke paslėptą klastą. Identiteto<br />
ieško žmonės, užmiršę savo Aš, netekę savasties, išsibarstę daugybėje<br />
civilizuoto pasaulio vaidmenų, dažnai svetimų ir primestų žmonėms prieš<br />
jų valią. Jie neturi vilties susigrąžinti patvarios klasikinio žmogaus padėties<br />
ir vienybės, todėl yra pasirengę prisišlieti prie bet kokių dalykų, žadančių<br />
reguliaraus atsinaujinimo galimybę.<br />
87
Change language