visatekstis dokumentas (pdf) - Klaipėdos universitetas

Jūratė Grigaitienė
Spektaklis kaip žaidimas
Lietuvos teatre
detektyvinė intriga, kuri išlaikoma iki spektaklio pabaigos. Visi spėlioja,
kas yra paslėpta paslaptingame lagamine. Plėšikai, atsitiktinai išgirdę iš neseniai
į miestelį atvykusios keistos mergaitės, kad lagamine paslėpti pinigai
ir brangenybės, visais įmanomais būdais bando jį gauti: išprašyti geruoju,
išvilioti apgaule, pavogti ir t. t. Pasak aktorės N. Gelžinytės, visi aktoriai su
didžiuliu malonumu ir entuziazmu vaidino šiame vaikiškame spektaklyje,
„galėdami išsikrauti iki galo, nenustygstant kurti, improvizuoti, į kiekvieną
spektaklį atnešti ką nors naujo“ 12 . Tame pačiame interviu N. Gelžinytė
prisipažįsta, kad neretai sulaukdavo ir grįžtamosios reakcijos, nes po spektaklio
ant lieptelio rasdavo vaikų paliktų įvairių dovanų: laiškelių, atvirukų,
saldainių, obuolių ir t. t.
Pagrindinio vaidmens atlikėja N. Gelžinytė ir kiti aktoriai spektaklyje
puikiai dainuoja, šoka ir plastiškai juda. Aktorė prisimena, kad kartą pasiūlė
režisieriui V. Čibirui ypatingą pirmojo Pepės pasirodymo scenoje
triuką, kai ji visų nuostabai nusileidžia nuo palubės kabančia virve. Tačiau
režisierius kategoriškai atsisakė tokio ekstremalaus pasiūlymo, būkštaudamas
dėl aktorės gyvybės. Spektaklis kupinas skaidraus užkrečiamo humoro.
Pavyzdžiui, Pepė išradingai „įkalina“ prispausdama po geležine lova
palindusius ir lagamino besigviešiančius plėšikus, juos pasikinkiusi „joja“
tarsi arkliu arba sveikinasi su vaikais, laikydama rankoje ilgą dirbtinę ranką
ir įrodinėja, kad labai gerai turėti atsarginę ranką, kai abi užimtos, o labai
norisi pakrapštyti nosį ir t. t. Išradinga scena su šaldytuvu, kai plėšikai Karlas
ir Blomas, apsimetę meistrais, ateina taisyti sugedusio šaldytuvo. Daug
žaidybinių elementų aptinkama cirko pasirodyme: svarsčių kilnojimas, stipruolių
imtynės ringe ir dviejų klounų – Džimo (akt. A. Šurna, J. Vaitiekaitis,
E. Rupšys) ir Buko (akt. S. Sipaitis, J. Ruseckas) – improvizaciniai
perliukai žaidime „Bitute, bitute, duok man medaus“ ir kt. Efektinga scena,
kai Pepė spektaklio pabaigoje atveria lagaminą ir tuomet paaiškėja jo
paslaptis. Lagamine nėra jokių materialių daiktų – nei pinigų, nei brangenybių,
o tik iš spalvoto popieriaus išlankstyti uždėliai, kurie išdalijami salėje
sėdintiems vaikams. Akivaizdu, kad toks spektaklio finalas įkvėpdavo
mintį, esą svarbiausia gyvenime ne materialūs dalykai, o dvasinės vertybės:
draugystė, ištikimybė, pasitikėjimas ir pan.
Svarbus spektaklio „Pepė Ilgakojinė“ sėkmės veiksnys – įtikinama aktorių
vaidyba. Pagrindinio vaidmens atlikėjos N. Gelžinytės sukurto Pepės
37
12
Jablonskienė A. Pepė. Nepakartota ir nepakartojama. Respublika, 2008 gruodžio 17.