visatekstis dokumentas (pdf) - Klaipėdos universitetas

44
Jūratė Grigaitienė
Spektaklis kaip žaidimas
Lietuvos teatre
sukurtų etiudų ir dainų „Pažaiskime drauge“ (vėliau Šiaulių dramos teatre
rodomas spektaklis vadinosi „Vaikų dienos“), V. Sarojano „Žmogiškoji
komedija“, V. Šukšino „Iki trečiųjų gaidžių“, A. Čechovo „Trys seserys“,
koncertas „Paskutinis užsiėmimas“ ir kt. – sulaukė didelio visuomenės susidomėjimo.
Just. Marcinkevičiaus „Mažvydas“ gūdžiu sovietmečiu paliko
reikšmingą pilietinį-patriotinį įspaudą ir tapo daugeliui to meto žiūrovų
atgaiva sielai. Irenos Vaišytės kursas: Saulius Bareikis, Dalia Brenciūtė, Julius
Dautartas, Olegas Ditkovskis, Sigitas Jokubauskas, Saulius Kizas, Virginija
Kochanskytė, Rimanta Krilavičiūtė, Edmundas Leonavičius, Silva
Miliauskaitė, Nijolė Oželytė, Regina Šaltenytė, Antanas Venckus, Gerardas
Žalėnas, Juozas Žibūda. Deja, aplinkybės susiklostė nepalankiai – aktoriai,
ketinę kurti Jaunojo žiūrovo teatrą sostinėje, buvo išsiųsti į Šiaulius,
o vėliau išsibarstė kas kur.
Diplominiai šio kurso studentų spektakliai įgijo išliekamąją vertę, ypač
spektaklis vaikams „Vaikų dienos“, kuris ne tik sulaukė nepaprasto populiarumo,
nes žmonės veržte veržėsi į vaidinimus, bet ir užkrėtė teatru ne
vieną dabar kuriantį teatro žmogų. Šiauliuose gimęs bei augęs režisierius
ir aktorius Aidas Giniotis prisipažino, kad rimtai domėtis teatru paskatino
būtent šis vaikystėje daug kartų matytas spektaklis.
Apie didelę spektaklio įtaigą ir populiarumą liudija iškalbingas faktas,
kad 2007 m., praėjus lygiai 30 metų, beveik visi „Vaikų dienose“ vaidinę
aktoriai grįžo į Šiaulių sceną, o bilietai į šį legendinį spektaklį buvo išpirkti
per kelias valandas. Idėja suburti kurso draugus ir dar kartą po tiek metų
smagiai pažaisti scenoje kilo dabartiniam Šiaulių teatro vadovui Antanui
Venckui. Štai kokias mintis išsakė po daugelio metų spektaklyje „Vaikų
dienos“ vaidinę aktoriai: „Studentavimo laikais spektaklis „Vaikų dienos“
vadinosi „Pažaiskime drauge“. Tas „pažaiskime“ manyje liko iki šiol. Artisto
gyvenimas – žaidimas“ 26 , – samprotavo A. Venckus. Aktorė Rimanta
Krilavičiūtė prisipažino, kad „Vaikų dienos“ buvo tramplinas į gyvenimą.
„Tai buvo profesijos pamokos, jaunystės šėlsmas. „Vaikų dienos“ – vienas
svarbiausių mano gyvenimo taškų.“ 27 Vienas ryškiausių Šiaulių dramos
teatro aktorių Sigitas Jakubauskas įsitikinęs, kad „Vaikų dienos“ – „tikro,
gero, draugiško teatro vilties iliuzija“ 28 . „Tuo laiku „Vaikų dienos“ buvo
26
Sabaliauskas S. Grįžta aukso amžiaus legenda. Šiaulių kraštas, 2007 birželio 14.
27
Ten pat.
28
Ten pat.