samoqalaqo sazogadoeba - Center for Social Sciences
samoqalaqo sazogadoeba - Center for Social Sciences
samoqalaqo sazogadoeba - Center for Social Sciences
Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
leqcia 13<br />
globalizacia: globaluri <strong>samoqalaqo</strong> <strong>sazogadoeba</strong><br />
globalizacia<br />
meoce saukunis bolo xasiaTdeboda ori movleniT, romlebic Cveni ganxilvis<br />
konteqstSi gansakuTrebulad mniSvnelovania. esenia demokratizaciis mesame talRa da<br />
globaluri <strong>samoqalaqo</strong> sazogadoebis swrafi zrda. orive erTi da imave movlenis<br />
fonze ganviTarda- esaa globalizacia.<br />
globalizaciis konteqstis mxedvelobaSi miRebis gareSe bevri Tavisebureba imisa,<br />
rac Cvens irgvliv xdeba, darCeba gaugebari. gaugebari, cxadia, Tuki gavyvebiT im<br />
midgomas, romelsac aqamde viyenebdiT —SedarebiT analizs. rodesac erTmaneTs<br />
vadarebT wina wlebSi ganxorcielebul demokratizaciebs da mesame talRis CarCoebSi<br />
mimdinare procesebs, rodesac vswavlobT mecxramete saukunis <strong>samoqalaqo</strong><br />
sazogadoebebs da Tanamedrove arasamTavrobo organizaciebs, advilad SesaZlebelia<br />
erTmaneTSi avrioT sxvadasxva bunebis movlenebi, Tuki globalizaciis process<br />
yuradRebis miRma davtovebT.<br />
sain<strong>for</strong>macio sivrcis, in<strong>for</strong>maciuli teqnologiebisa da ekonomikuri<br />
urTierTobebis mier saxelmwifos sazRvrebis gadalaxva da ugulebelyofa, rogorc<br />
mniSvnelovani da pirvelxarisxovani faqtorisa, ekonomikaSi codnaze dafuZnebuli<br />
dargebis zrdam, romelTaTvis mTavari kapitali ara miwa an nedleulia, aramed<br />
ganaTlebis sistema da Tavisuflad moazrovne adamani, msoflios rukaze axali<br />
realiebis Seqmna transnacionaluri biznesis mier, yvelaferi es ganapirobebs CvenSi<br />
mimdinare movlenebis xasiaTs, da garkveulwilad svams am movlenebs erT<br />
ganzomilebaSi, romelsac pirobiTad SeiZleba vuwodoT modernizacia<br />
internacionalizaciis gziT.<br />
modernizacia internacionalizaciis gziT<br />
demokratizaciis mesame talRam, romelic 1974 wels daiwyo, moicva samxreT<br />
evropis, samxreT amerikisa da postkomunisturi sivrcis qveynebi. demokratizaciisa<br />
da sabazro ekonomikuri re<strong>for</strong>mebis erTdrouli ganxorcieleba postkomunistur<br />
sivrceSi jerjerobiT ar gamxdara Cveni ganxilvis sagani; Cven mas aq SevexebiT rogoc<br />
is warmodgenilia naSromSi Przeworski, et. Sustainable Democracy. Cambridge University<br />
Press, 1995.<br />
politikuri da ekonomikuri sferoebis Zireuli gardaqmna postsabWoTa sivceSi ar<br />
iyo sul mTlad unikaluri im mxriv, rom ekonomikuri trans<strong>for</strong>maciisa da<br />
demokratizaciis procesebis erTdrouloba mesame talRis sxva qveynebisTvisac iyo<br />
damaxasiaTebeli. ekonomikuri krizisebi, romelic ganicada argentinam, braziliam da<br />
meqsikam 80-ian wlebSi uprecendento aRmoCnda am qveynebis istoriaSi.<br />
rigma qveynebma (gansakuTrebiT postkomunisturi sivrcidan, magram ara marto maT)<br />
gaswies riski da miiRes monawileoba eqsperimentSi, romelic udidesia stalinisturi<br />
<strong>for</strong>sirebuli industrializaciidan (1929w.) moyolebuli. ekonomikur<br />
trans<strong>for</strong>macias am qveynebSi bevri aqvs saerTo trans<strong>for</strong>maciis wina, socialistur<br />
101