sodininkystė ir daržininkystė 25(4)

kai atsparus rauplëms (Gelvonauskienë, Stanys, 2002). Fiss ir kiti (2000) nustatë,
kad izoliatai: Aureobasidium, Botrytis, Cladosporium, Epicoccum ir Fusarium, daugiau
nei 80 proc. slopina V. inaequalis micelio augimà. Tiriant mikromicetø ant obelø
lapø sudëtá tuose rajonuose, kur didelë pramonës objektø tarða, raupliø sukëlëjo nebuvo
aptikta, nes daugelyje mëginiø buvo rasta Cladosporium. Sutton ir kt. (2000)
nustatë, kad didelis azoto kiekis dirvoþemyje raupliø askosporø kieká sumaþina nuo
50 iki 60 proc. Todël galima daryti prielaidà, kad azoto junginiai ant lapø taip pat
sudaro nepalankias sàlygas raupliø askosporoms plisti. Jonavos azoto tràðø gamyklos
apylinkëse obelys nesirgo rauplëmis. Tai rodo, kad amoniakas neskatino obelø
raupliø vystymosi, o dulkës – skatino. Brandt ir Rhoades (1972) nustatë, kad poskiepiø,
krûmø, sodinukø, medþiø, auganèiø tokioje aplinkoje, kurioje yra daug cemento
dulkiø, struktûra labai keièiasi. Cemento dulkës gali sukelti augalø chlorozæ ir augalo
audiniø mirtá. Taèiau maisto elementø trûkumas, perteklius ar nesugebëjimas jø pasiimti
ið dirvoþemio taip pat gali sukelti chlorozæ (Pestana ir kt., 2003). Mûsø tyrimø
duomenimis, 2005 m. chlorozë ant obelø lapø gausiausiai pasireiðkë prie AB „Maþeikiø
nafta“, o 2006 m. – prie N. Akmenës cemento gamyklos AB „Akmenës cementas“
ir AB „Maþeikiø nafta“. Galima daryti prielaidà, kad prie AB „Akmenës cementas“
lapø chlorozës plitimui didesnës átakos galëjo turëti cemento dulkiø tarða (Kupèinskienë,
2000), o prie AB „Maþeikiø nafta“ – ir dirvoþemis, ir tarða.
Intensyviuose soduose lapsukiø ir kitø lapø kenkëjø padaryti paþeidimai retai
virðija þalingumo ribà (Raudonis, 2001, 2003), taèiau jei sodai auginami ekstensyviai
ir didelë tarða, þala gali bûti didesnë. Mûsø tyrimai parodë, kad tik naftos perdirbimo
pramonës sukeliama tarða ypaè skatina plisti lapsukius. Prie AB „Maþeikiø nafta“
buvo rasta spygliuoèiø, kuriø spygliai buvo labiau paveikti erozijos (Kupèinskienë,
Huttunen, 2005). Galbût paþeisti asimiliaciniai organai ir sudarë palankias sàlygas
lapsukiams plisti. Mûsø tyrimu nustatyta, kad visø rûðiø pramonës ámoniø tarða ið
esmës skatina plisti lapus grauþianèius kenkëjus. Fitofaginiø erkiø Lietuvos obelø
soduose negausu (Raudonis, 2001), todël galima daryti prielaidà, kad pramonës ámoniø
tarða fitofaginëms erkëms átakos neturëjo. Svarbu ir tai, kad tarða nesutrukdë
atsirasti ir natûraliems erkiø prieðams – entomofaginëms erkëms. Susumavus ligø ar
kenkëjø paþeistus ir sveikus lapus, paaiðkëjo, kad visuose regionuose, kur didelë
tarða, paþeistø obelø lapø yra þymiai daugiau nei Kauno apylinkëse.
Iðvados. 1. Daugiausia filostiktozës (Phylosticta mali Prill et Del.) paþeistø lapø
buvo Jonavos ir N. Akmenës apylinkëse.
2. Lapø chlorozë gausiausiai pasireiðkë netoli AB „Maþeikiø nafta“.
3. Obelø raupliø (Venturia inaequalis (Cooke) Aderh.) aptikta tik Maþeikiø ir
N. Akmenës apylinkëse.
4. Lapus grauþianèiø kenkëjø padarytø paþeidimø daug rasta visuose tirtuose
rajonuose, o lapsukiø paþeistø lapø daugiausia aptikta netoli AB „Maþeikiø nafta“.
Pastaba. Ðis darbas yra FIBISTRESS projekto, kurá remia Lietuvos mokslo ir
studijø fondas, sudedamoji dalis.
Gauta 2006-10-24
Parengta spausdinti 2006-12-11
120