sodininkystė ir daržininkystė 25(4)

Lietuvoje, krituliø kiekis virðija suminio iðgaravimo dydá, bet vegetacijos laikotarpiai
taip pat bûna sausringi, tuomet braðkes rekomenduojama drëkinti. Kinnanen ir
Säkö (1979) tyrimais Suomijoje nustatë, kad lietinamø braðkiø uogos bûna daug
stambesnës.
Lietuvoje plaèiausiai buvo tiriama ávairiø veisliø bei agrotechniniø priemoniø átaka
braðkiø augimui, vystymuisi, derliaus dydþiui, atsparumas ligoms bei kenkëjams,
taèiau braðkiø drëkinimas Lietuvoje iki ðiol tirtas nebuvo. Nors Lietuvos spaudoje
galima rasti informacijos apie braðkëms optimalø dirvoþemio drëgmës reþimà, taèiau
tai tik rekomendacijos, pagrástos uþsienio ðalyse atliktais tyrimais.
Lietuva yra periodinës drëgmës pertekliaus zonoje, todël pirmiausia yra aktualus
þemiø sausinimas, taèiau moksliniais tyrimais nustatyta, kad vasaros laikotarpiais
drëkinimas yra bûtinas, nes vidutiniðkai kas ketveri metai Lietuvoje bûna sausra, be
to, augalams drëgmës trûksta ne tik sausringais ir vidutinio drëgnumo metais, bet ir
labiau drëgnais metais (Dirsë ir kt. 1984; Dirsë, 2001).
Darbo tikslas – ávertinti drëkinimo tikslingumà Lietuvos klimato sàlygomis ir
nustatyti drëkinimo átakà braðkiø ûkiniams ir biologiniams rodikliams.
Tyrimo objektas ir metodai. Tyrimø objektas. 2001–2004 m. lauko eksperimentiniais
tyrimais buvo tirta drëkinimo átaka ‘Senga Sengana’ veislës braðkiø derlingumui,
vienos uogos masei, dauginimosi savybëms bei lapo asimiliacinio pavirðiaus
plotui.
Tyrimø schema. Apskaitinio (derliui apskaièiuoti) bandymø laukelio plotas – 20 m 2
(Ìàðêîâ, 1985). Sodinimo schema – eilëmis, 0,8 × 0,3 m (daigø skaièius 1 ha –
41 666 vnt.). Visi bandymø laukeliai iðdëstyti vienas greta kito viena eile, tarp laukeliø
paliekat skiriamàsias juostas, kad bûtø iðvengta átakos. Pirmaisiais ir treèiaisiais drëkinimo
reþimo tyrimø metais bandymø laukeliuose augo ir derëjo antrøjø ir treèiøjø
augimo metø braðkës, o ketvirtaisiais tyrimø metais (2004 m.) – pirmøjø augimo
metø braðkës (sodinta 2003 m. rugpjûèio 6 d.). Visos agrotechninës priemonës pasirinktos
atsiþvelgiant á braðkiø auginimo technologijas (Uselis ir Raðinskienë, 2000;
Intensyvios..., 2002; Darrow, 1966). Dirvos cheminiø savybiø analizë atlikta Lietuvos
þemdirbystës instituto Agrocheminiø tyrimø centre. Dirvoþemis vidutinio humusingumo
– 2,34–2,89 proc. (tirta Hereus aparatu), pH kinta nuo 6,9 iki 7,1, bendras
azoto kiekis – 0,18–0,22 proc. (nustatytas Kjeldalio metodu), P 2
O 5
– 194–280 mg kg -1 ,
K 2
O – 267–272 mg kg -1 . Prieð áveisiant braðkynà, buvo áterpta 60 t ha -1 mëðlo. Kitais
augimo metais braðkës træðtos bechlorëmis kompleksinëmis tràðomis Kemira Cropcare
10-10-20 (NPK): pavasará ir po derliaus nuëmimo po 30 g m -2 . Piktþolës naikintos
ravint bei purenant tarpueilius. Nuo kekerinio puvinio (Botrytis cinerea) augalai
purkðti 0,2% eupareno skiediniu, pirmà kartà þydint 10 proc. þiedø, antrà
kartà – 50 proc. þiedø.
Tyrimø metodika. Drëkinimo reþimo tyrimø lauko bandymams buvo pasirinkta
literatûroje (Dirsë ir kt., 1984) rekomenduota schema: liejimo norma vegetacijos laikotarpiu
kintanti (atsiþvelgiant á ðaknø vystymosi dinamikà) ir visiems bandymo variantams
vienoda. Sodinant braðkes, liejimo norma lygi 10 mm, po vieno mënesio –
15 mm, dar po mënesio – 20 mm. Tokio dydþio (20 mm) liejimo norma taikyta visà
tolesná braðkiø auginimo laikotarpá. Pagal dirvoþemio augalinio sluoksnio drëgmæ nustatyti
du liejimo variantai. Pirmojo varianto laukeliai buvo liejami pagal teorines for-
125