You also want an ePaper? Increase the reach of your titles
YUMPU automatically turns print PDFs into web optimized ePapers that Google loves.
Darbo tikslas – iðt<strong>ir</strong>ti <strong>ir</strong> palyginti pagal sk<strong>ir</strong>tingas technologijas auginamø morkø<br />
<strong>ir</strong> burokëliø lietuviðkø veisliø bei hibridø derliø <strong>ir</strong> ávertinti ðakniavaisiø morfologinius<br />
poþymius.<br />
Tyrimo sàlygos <strong>ir</strong> metodai. 2005–2006 m. Lietuvos sodininkystës <strong>ir</strong> darþininkystës<br />
institute t<strong>ir</strong>ta lietuviðkos morkø <strong>ir</strong> burokëliø veislës <strong>ir</strong> hibridai. Kontroliniu<br />
variantu pas<strong>ir</strong>inktas morkø hibridas ‘Svalia’ <strong>ir</strong> burokëliø veislë ‘Kamuoliai 2’.<br />
Tyrimai atlikti bandymø lauko sëjomainoje velëniniame glëjiðkame pajaurëjusiame<br />
d<strong>ir</strong>voþemyje, kurio granuliometrinë sudëtis – lengvas priemolis ant priemolio,<br />
reakcija artima neutraliai (ekologinë auginimo technologija) <strong>ir</strong> vidutinio<br />
sunkumo priemolis ant priemolio, reakcija artima neutraliai (intensyvi auginimo<br />
technologija). Morkos <strong>ir</strong> burokëliai kasmet sëti geguþës antràjà dekadà rankine<br />
sëjamàja 70 cm tarpueiliais dviem eilutëmis. Morkos sëtos profiliuotame, o burokëliai<br />
– lygiame pav<strong>ir</strong>ðiuje. Morkø <strong>ir</strong> burokëliø derlius tyrimo metais nuimtas spalio<br />
mën. p<strong>ir</strong>màjá–antràjá deðimtadiená. Suminis <strong>ir</strong> prekinis derlius bei morkø <strong>ir</strong> burokëliø<br />
ðakniavaisiø masë buvo vertinta dvejus metus (kiekvienø metø rodikliai<br />
pateikti atsk<strong>ir</strong>ai). Tos paèios morkø <strong>ir</strong> burokëliø veislës buvo augintos pagal sk<strong>ir</strong>tingas<br />
auginimo technologijas:<br />
1) Ekologiðkai auginant darþoves, naudotos natûralios tràðos: „Biokal 01“ <strong>ir</strong> kalio<br />
magnezija (træðta vienà kartà) bei biojodis (træðta tris kartus). Burokëliai purkðti<br />
nuo amarø biologiniu preparatu nimezaliu du kartus.<br />
2) Auginant darþoves pagal intensyvià technologijà, naudotos sintetinës tràðos:<br />
„Skalsa“, amonio salietra, „Kem<strong>ir</strong>a Fertikare“ <strong>ir</strong> t<strong>ir</strong>piø tràðø miðinys laistant per lapus.<br />
Piktþolës morkø <strong>ir</strong> burokëliø pasëliuose naikintos stompu. Burokëliø <strong>ir</strong> morkø apsaugai<br />
nuo kenkëjø naudotas decis <strong>ir</strong> aktara (tik burokëliams).<br />
Apskaitinio laukelio plotas – 5,6 m 2 . Bandymas atliktas trimis pakartojimais.<br />
Morkø <strong>ir</strong> burokëliø ðakniavaisiø morfologiniai poþymiai (ðakniavaisio ilgis, skersmuo)<br />
<strong>ir</strong> derliaus duomenys apdoroti dispersinës analizës metodu (Tarakanovas, Raudonis,<br />
2003).<br />
Meteorologinës sàlygos tyrimo metais buvo nevienodos. 2005 m. pavasará vyravo<br />
sausesnis <strong>ir</strong> ðaltesnis oras. Morkos <strong>ir</strong> burokëliai dygo nevienodai, taèiau vegetacijos<br />
viduryje <strong>ir</strong> iki derliaus nuëmimo augo gana gerai. Gausesni krituliai iðkrito rugpjûèio<br />
mënesá – 109,4 mm, taèiau oras buvo vësesnis, <strong>ir</strong> tai turëjo átakos morkø <strong>ir</strong><br />
burokëliø ðakniavaisiø kokybei bei derliui.<br />
2006 m. geguþës mën. pradþioje iðkritæ krituliai <strong>ir</strong> ðiltas oras turëjo átakos darþoviø<br />
dygimui, jos sudygo gana tolygiai. Vëliau morkoms <strong>ir</strong> burokëliams augti trûko<br />
drëgmës, ypaè b<strong>ir</strong>þelio mënesá, kai krituliø iðkrito vos 13,8 mm. Darþovës sparèiau<br />
pradëjo augti rugpjûèio mën. Meteorologinës sàlygos tais metais didesnës átakos turëjo<br />
sunkesnëje d<strong>ir</strong>voje augintoms darþovëms (darþovës augintos áprastinëmis sàlygomis).<br />
Rezultatai. Visos t<strong>ir</strong>tos morkø bei burokëliø veislës <strong>ir</strong> hibridai yra derlingi <strong>ir</strong><br />
geros iðorinës kokybës. Derliaus sk<strong>ir</strong>tumas <strong>ir</strong> iðorinë ðakniavaisiø kokybë priklauso<br />
nuo veislës ar hibrido genetinës prigimties, d<strong>ir</strong>vos, darþoviø auginimo bûdø bei meteorologiniø<br />
sàlygø. 2005 m., auginant morkas ekologiðkai <strong>ir</strong> intensyviai, buvo nustatyta,<br />
kad maþiausiai á auginimo sàlygas (sk<strong>ir</strong>tingø tràðø <strong>ir</strong> augalø apsaugos priemoniø<br />
naudojimà) reagavo ‘Garduolës’ <strong>ir</strong> ‘Ðatrija’ veisliø morkos (1 lentelë). Ðiais tyrimo<br />
194