sodininkystė ir daržininkystė 25(4)

1975). Turkijoje atliktø tyrimø duomenimis, geleþies kieká braðkiø lapuose po trijø
purðkimø labiausiai padidino geleþies sulfatas, nors ið chelatø geleþis buvo paimta
daug greièiau (Erdal ir kt., 2004).
Tyrimo tikslas – optimizuoti braðkiø mitybà geleþimi neutralios arba ðarminës
reakcijos dirvoþemiuose, ávertinti skirtingø formø ir koncentracijø geleþies tràðø poveiká
geleþies kaupimuisi braðkiø lapuose, jø bûklei, augumui ir derëjimui.
Tyrimo metodai ir sàlygos. Bandymas darytas 2003–2005 m. Lietuvos sodininkystës
ir darþininkystës institute su geleþies trûkumui jautria braðkiø veisle ‘Bogota’.
Tirtos dvi geleþies tràðos: geleþies chelatas (Fe-EDTA) ir geleþies sulfatas
(FeSO 4
). 2003–2004 m. braðkës per lapus purkðtos kas 7 dienos, 8 kartus per vegetacijà
(nuo pirmøjø lapeliø iðsiskleidimo iki uogø sunokimo), 0,5; 1,0 ir 1,5% vandeniniais
minëtø tràðø tirpalais.
Braðkës pasodintos 2003 m. pavasará 0,8 m x 0,3 m atstumais. Apskaitinio
bandymø laukelio ilgis – 2 m, plotis – 1,6 m (dvi augalø eilës), plotas – 3,2 m 2 .
Bandymas darytas keturiais pakartojimais.
Dirvoþemis – sekliai karbonatingas giliau glëjiðkas rudþemis (RDg4-k1), priemolis.
Pagrindiniai agrocheminiai dirvoþemio rodikliai (0–40 cm gylyje): pH – 7,1
(KCL iðtraukoje), humuso – 2,3 proc., P 2
O 5
– 290 mg/kg, K 2
O – 180 mg/kg, Ca –
5 600 mg/kg, Mg – 1 500 mg/kg, Fe – 1 140 mg/kg.
Atliekant tyrimà nustatyta: braðkiø kereliø augumà ir iðsivystymà apibûdinantys
rodikliai – lapø, rageliø ir þiedynø skaièius (1 m 2 plote); uogø derlius (t/ha); vidutinë
uogos masë (g); braðkiø kereliø bûklë nuskynus uogas (pagal 0–5 balø skalæ: 5 –
labai gera, 0 – kereliai iðnykæ). Nupurðkus geleþies tràðø tirpalais, 2003 m. atlikta
braðkiø lapø cheminë analizë ir nustatytas azoto, fosforo, kalio, kalcio, magnio, geleþies,
vario, mangano, cinko ir boro kiekis sausojoje medþiagoje. Geleþies kiekis nustatytas
visuose bandymo variantuose, kiti elementai – nepurkðtuose laukeliuose ir
nupurðkus braðkes 1,5% koncentracijos geleþies chelato ir sulfato tràðø tirpalais.
Tyrimø duomenys statistiðkai ávertinti rendomizuotø blokø dispersinës analizës
metodu. Meteorologinës sàlygos tyrimø metais braðkëms augti buvo gana palankios,
nors vegetacijos metu buvo tarpsniø, kai smarkus lietus suplakdavo dirvà ir dël to
pablogëdavo jos aeracija. 2004 m. drëgna buvo birþelio mën. (uogø brendimo ir
skynimo metu) ir ypaè – rugpjûtá, kai krituliø iðkrito 1,6 karto daugiau negu norma.
Braðkës derëjo labai gausiai. 2005 m. birþelio mën. augalams taip pat pakako ðilumos
ir drëgmës, labai sausa buvo tik liepos mën.
Tyrimø rezultatai. Mitybos elementø kiekis braðkiø lapuose ir kereliø bûklë.
Nupurðkus braðkes visø tirtø koncentracijø abiejø formø geleþies tràðomis, geleþies
kiekis augalø lapuose ið esmës padidëjo (1 pav.). Daugiau geleþies braðkiø lapuose
susikaupë, purðkiant geleþies sulfatu ir ypaè 1,0% koncentracijos tirpalu – trigubai
daugiau negu nepurkðtose.
Nupurðkus 0,5–1,5% geleþies sulfato tirpalais, geleþies kiekis braðkiø lapuose
padidëjo 2,3–3,2 karto. Panaudojus geleþies chelatà, braðkës sukaupë 1,6–1,8 karto
daugiau geleþies, palyginti su nepurkðtomis. Mûsø tyrimai rodo, kad netikslinga didinti
geleþies chelato arba sulfato tirpalo koncentracijà iki 1,5%, nes lapuose sukauptos
geleþies kiekis nebedidëja (pradeda maþëti). Daugiausia geleþies susikaupë 1,0%
koncentracijos geleþies tràðø tirpalais nupurkðtø braðkiø lapuose.
138