Create successful ePaper yourself
Turn your PDF publications into a flip-book with our unique Google optimized e-Paper software.
uvo pradëti plaèiai t<strong>ir</strong>ti þemaûgiai tarpininkai. Vyravo nuomonë, kad á ‘Paprastojo<br />
antaninio’ poskiepá áskiepijus þemaûgá tarpininkà, o á já – norimà veislæ, vaismedþiai<br />
bus þemaûgiai, bet turës tv<strong>ir</strong>tà ðaknø sistemà <strong>ir</strong> nereikës palaikomøjø kuolø. Buvo<br />
nustatyta, kad obelims geriausi buvo 10–15 cm ilgio B.9 <strong>ir</strong> 3-3-72 intarpai.<br />
Algimantas Kviklys d<strong>ir</strong>bo ne tik su obelø, bet <strong>ir</strong> su kitø sodo augalø poskiepiais.<br />
Geriausi rezultatai gauti d<strong>ir</strong>bant su svarainiais (Cidonija oblonga) kaip kriauðiø poskiepiais.<br />
Tyrimø pradþioje (1963–1973 m.) buvo t<strong>ir</strong>tos aðtuonios vegetatyviðkai dauginamos<br />
svarainiø formos kaip kriauðiø poskiepiai. Svarbiausias ið jø buvo svarainis A.<br />
T<strong>ir</strong>iant svarainius kaip kriauðiø poskiepius, daug dëmesio buvo sk<strong>ir</strong>iama kriauðiø veisliø<br />
suaugimo su svarainiais anatomijai. Nustatyta, kad ið t<strong>ir</strong>tø gausybës veisliø geriausiai<br />
su svarainiais suaugo ‘Jûratë’, ‘Sonata’ <strong>ir</strong> Nr. 31. Vëliau jos buvo pradëtos naudoti<br />
kaip tarpininkës dauginant þemaûges kriauðes su svarainio poskiepiu. Deja, po 1978–<br />
1979 m. ðaltos þiemos svarainiø kolekcija <strong>ir</strong> kriauðiø su svarainio poskiepiu sodas<br />
iððalo.<br />
Siekiant sukurti þemaûgius <strong>ir</strong> iðtvermingus þiemà kriauðiø poskiepius ið treèiosios<br />
Lietuvoje iðaugusiø svarainiø kartos, kurie sëkmingai perþiemojo 1955–1956 m.<br />
ðaltà þiemà, kai temperatûra buvo nukritusi iki -38°C, buvo atrinkti atsk<strong>ir</strong>i sëkliniai<br />
augalai <strong>ir</strong> padauginti sëklomis kaip kriauðiø poskiepiai. Ðiuo metu ið minëtø sëjinukø<br />
yra atrinkti <strong>ir</strong> registruoti trys K serijos sëkliniai svarainiø poskiepiai, su kuriais Lietuvos<br />
sàlygomis kriauðës gausiai dera <strong>ir</strong> iðaugina geros kokybës vaisius. Taèiau svarbiausia,<br />
kad kriauðës su ðiais registruotais svarainiø poskiepiais yra pakankamai iðtvermingos<br />
þiemà. To negalima pasakyti apie daugumà kitø Europoje plaèiai paplitusiø<br />
svarainiø poskiepiø. Algimantas Kviklys taip pat ieðkojo þemaûgiø poskiepiø ar<br />
vaismedþius þeminanèiø tarpininkø <strong>ir</strong> slyvoms bei treðnëms. Ðiuos darbus perëmë <strong>ir</strong><br />
baigë kiti tyrëjai.<br />
Nors Algimantas Kviklys atliko daug tyrimø, paraðë knygà „Þemaûgiai vaismedþiai“<br />
(1977 m.) <strong>ir</strong> dëjo daug pastangø, kad Lietuvoje iðplistø þemaûgë sodininkystë,<br />
taèiau tuometinës ûkinës <strong>ir</strong> ekonominës sàlygos bei konservatyvus valdþios poþiûris<br />
neleido to padaryti plaèiai. Tarybiniais metais daþni buvo verslinës sodininkystës plëtros<br />
vajai. Kartais bûdavo suplanuojama atsk<strong>ir</strong>uose ûkiuose per metus pasodinti net iki<br />
100 ha naujø sodø. Sparèiai veisiant sodus, daþnai pritrûkdavo sodinukø <strong>ir</strong>, siekiant<br />
vykdyti planus, vaismedþius tekdavo sodinti retai. Tuo laiku kuras buvo pigus, pesticidai<br />
nebrangûs, konkurencija vaisiø rinkoje buvo maþa, todël verslinë sodininkystë<br />
buvo plëtojama labai neintensyviai. Daþnai net <strong>ir</strong> kà tik pasodinti versliniai sodai buvo<br />
prastai priþiûrimi, menkai genimi, neformuojami. Esant tokiai situacijai sodininkystës<br />
versle, daug kapitaliniø ádëjimø <strong>ir</strong> specialiø þiniø reikalaujantys versliniai þemaûgiai<br />
sodai nepaplito. Neatsitiktinai, matydamas esamà sodininkystës verslo padëtá ðalyje <strong>ir</strong><br />
siekdamas paskatinti þemaûgës sodininkystës plëtrà Lietuvoje, Algimantas Kviklys<br />
ëmësi dar vieno þingsnio – iðvertë <strong>ir</strong> pritaikë Lietuvos sàlygoms þymaus Lenkijos<br />
sodininkystës mokslininko A. Mikos knygà „Vaismedþiø <strong>ir</strong> vaiskrûmiø genëjimas“(1987<br />
m.). Tuo laikotarpiu Lenkija, prieðingai negu Tarybø Sàjunga, pradëjo sekti ne Amerikos,<br />
o Vakarø Europos pavyzdþiu – veisë nedidelius, bet labai intensyvius, tankius<br />
þemaûgius sodus, kurie greitai pradëdavo gausiai derëti <strong>ir</strong> pat<strong>ir</strong>tos sodo áveisimo <strong>ir</strong><br />
prieþiûros iðlaidos greitai sugráþdavo. Deja, tik po Algimanto Kviklio m<strong>ir</strong>ties nepriklausomoje<br />
Lietuvoje buvo ryþtingai pasukta þemaûgës sodininkystës plëtros krypti-<br />
343
Change language