sodininkystė ir daržininkystė 25(4)

Tirta agurkø sodinimo tankumo átaka sausøjø medþiagø kiekiui juose ir pasiskirstymui
vegetatyvinëje dalyje bei vaisiuose (Schvambach ir kt., 2002). Sausøjø
medþiagø kiekis vaisiuose bei vegetatyvinëje augalo dalyje maþëjo, kai augalai buvo
auginti 2,3 aug./m 2 tankumu, palyginti su augalais, auganèiais 1,8 aug./m 2 tankumu
(Peil, López-Gãlvez, 2002). Mûsø tyrimø duomenimis, didþiausias sausøjø medþiagø
kiekis buvo reèiausiai sodintø augalø lapuose. Gauta stipri neigiama koreliacija
tarp augalø skaièiaus kvadratiniame metre ir sausøjø medþiagø kiekio agurkø lapuose
(r = - 0,87 (‘Mandy’ F 1
), r = - 0,98 (‘Componist’ F 1
). Taip pat stipri neigiama
koreliacija gauta tarp sausøjø medþiagø kiekio agurkø lapuose ir derliaus (r = - 0,96
abiejø hibridø). Didëjant augalø skaièiui kvadratiniame metre ir augalø derliui, maþëja
sausøjø medþiagø kiekis augalø lapuose. Taèiau gauta stipri teigiama koreliacija tarp
augalø skaièiaus kvadratiniame metre ir derliaus (r = 0,97 (‘Mandy’ F 1
), r = 0,99
(‘Componist’ F 1
), t. y. agurkø derlius priklauso nuo augalø skaièiaus kvadratiniame
metre.
Tyrimø duomenimis, didinant augalø skaièiø kvadratiniame metre, didëja suminis
agurkø derlius bei fotosintezës intensyvumas augalø lapuose. Fotosintezës pigmentø
kiekis augalø lapuose kinta neþymiai, taèiau sausøjø medþiagø kiekis juose
maþëja.
Iðvados. 1. Pavasará auginamø agurkø sodinimo tankumas turi átakos derliaus
ankstyvumui ir suminiam derliui. Agurkai, pasodinti 2,6 aug./m 2 tankumu, duoda
didþiausià ankstyvàjá derliø, jø suminis derlius taip pat didþiausias.
2. Agurkø sodinimo tankumas neturi didelës átakos fotosintezës pigmentams
augalø lapuose.
3. Agurkø, pasodintø 2,3 aug./m 2 tankumu, lapuose fotosintezë vyko intensyviausiai.
4. Reèiausiai pasodinti agurkai – 2 aug./m 2 – lapuose sukaupia daugiausia sausøjø
medþiagø. Didëjant augalø skaièiui kvadratiniame metre, maþëja sausøjø medþiagø
kiekis augalø lapuose (r = - 0,87 (‘Mandy’ F 1
), r = - 0,98 (‘Componist’ F 1
).
Gauta 2006-11-13
Parengta spausdinti 2006-12-11
Literatûra
1. Bakker J. C., van de Vooren J. Plant densities and training systems at greenhouse
cucumber // Acta Hort. 1985. N 156. P. 43–48.
2. Echevarrîa P. H., Castro A. R. Influence of different plant densities on the yield
and quality of greenhouse-grown cucumbers grafted on shintoza (CUCURBITA MAXIMA
X CUCURBITA MOSCHATA) // Acta Hort. 2002. N 588. P. 63–67.
3. El-Aidy F. The effect of planting date, density, variety and shade on production of
cucumber under tunnels // Acta Hort. 1991. N 287. P. 281–288.
4. El-Aidy F., Moustafa S. A. Effect of plant density and fertilizer ratio on growth and
yield of cucumber grown under plastic tunnels // Acta Hort. 1978. N 84. P. 73–78.
5. Espinola H. N. R., Andriolo J. L., Bartz H. R. Dry matter accumulation and distribution
of pickling cucumber plants under three mineral nutrient levels // Cienc. Rural. 2001.
Vol. 31. N 3. P. 387–392.
292