sodininkystė ir daržininkystė 25(4)

nant – 5,2 g. Drëkinamø braðkiø uogos buvo didesnës vidutiniðkai 1,7 g. Drëkinimo
átaka buvo didelë – nustatytas variantø skirtumo kriterijus R 05
– 1,22.
2004 m. antrojo varianto braðkiø laukeliai lieti uogoms nokstant (80–100 proc.
LDI), pirmojo varianto laukeliai lieti tik po derliaus nuëmimo. Pirmøjø augimo metø
kontrolinio varianto vidutinë vienos uogos masë buvo 6,8 g, pirmojo varianto –
7,0 g, o antrojo – 7,5 g. Nors antrojo varianto (80–100 proc. LDI) vidutinë vienos
uogos masë buvo didesnë 0,7 g, taèiau ðis skirtumas, esant 95 proc. tikimybës lygiui,
neesminis. Variantø skirtumo kriterijus R 05
– 0,71. 2004 m. – antrøjø augimo
metø vidutinë vienos uogos masë nedrëkinant buvo 8,2 g, o drëkinant (80–100 proc.
LDI) – 8,7 g, arba 0,5 g didesnë, taèiau pagal statistiná Fiðerio patikimumo kriterijø
ðis skirtumas esminis esant 95 proc. tikimybei, R 05
– 0,61.
Apibendrinus visø tyrimø metø duomenis, vidutinë vienos uogos masë nedrëkinant
buvo 7,3 g, pirmojo varianto (70–100 proc. LDI) – 7,9 g, o antrojo (80–100 proc.
LDI) – 8,2 g. Skirtumas tarp kontrolinio ir pirmojo variantø vidutinës vienos uogos
masës buvo 0,6 g (R 05
– 0,34), o tarp kontrolinio ir antrojo variantø – 1,1 g (R 05
–
0,33). Palyginus drëkinamø variantø vidutinës vienos uogos masës skirtumus nustatyta,
kad skirtumas esminis buvo tik 2002 m. (skirtumas – 1 g, R 05
– 0,58).
Drëkinimo átaka braðkiø dauginimosi savybëms. Ûsø augimo intensyvumo kitimas
priklauso nuo braðkiø veislës, sodinimo laiko, kerelio amþiaus bei augimo sàlygø.
Pirmøjø metø derliø lemia sodinimo terminai ir daigø kokybë. Pagal privalomuosius
I rûðies reikalavimus versliniams braðkynams veisti liepos–rugpjûèio mën. sodinamoji
medþiaga turi turëti ne maþiau kaip 3 lapus, ðaknys turi bûti ne trumpesnës
kaip 4 cm; rugsëjo-spalio mën. – 4 lapus ir 6 cm ilgio ðaknis (Intensyvios..., 2002).
Drëkinimo átaka braðkiø ûsø ir skroteliø vystymuisi buvo tirta 2003 m. natûraliomis
sàlygomis (kontrolë) ir palaikant optimalias dirvoþemio drëgmës atsargas
(80–100 proc. LDI). Duomenys pateikti 3 lentelëje, vardiklyje pateiktas vidutinis,
skaitiklyje – maþiausias ir didþiausias braðkiø ûsø ir skroteliø kiekis.
Drëkinto tyrimø varianto visi tirti rodikliai buvo aukðtesni, palyginti su nedrëkintu.
Rugpjûèio mën. pradþioje abiejuose variantuose nebuvo skroteliø, kurios atitiktø I
rûðies reikalavimus. Po mënesio vidutiniðkai vienas nedrëkinamo varianto braðkiø
keras uþaugino po 1-à I rûðies skrotelæ, o drëkinamo – po 7 skroteles. II rûðies
vidutinis skroteliø skaièius rugpjûèio pradþioje nedrëkinat buvo 3,2, o drëkinant –
7,2. Rugsëjo mën. pradþioje vidutinis vieno kero skroteliø kiekis nedrëkinant buvo
8,5 ir 15 drëkinant. Vieno drëkinamo varianto braðkiø kero uþaugintø skroteliø skaièius
buvo 2,5 karto didesnis nei nedrëkinamo varianto. Skirtumas pagal Stjudento
kriterijø esminis esant 95 proc. tikimybës lygmeniui.
Drëkinimo átaka braðkiø lapø asimiliaciniam pavirðiui. Lapø asimiliacinio pavirðiaus
plotas – vienas ið braðkiø vystymosi rodikliø. Braðkiø lapai pradeda intensyviai
formuotis ir augti, kai oro temperatûra aukðtesnë kaip + 5°C. Kai braðkës þydi, lapai
auga lëèiau, o uogø nokimo laikotarpiu jie beveik neauga. Antroji lapø augimo banga
prasideda po derliaus nuëmimo. Pagal Darrow (1966) lapø plotas tiesiogiai susijæs su
ateinanèiø metø uogø skaièiumi. Átakos turi ir lapø skaièius, nes kuo daugiau lapø,
tuo daugiau suformuojama þiedynø. Taigi, kuo didesnis lapø plotas bei jø asimiliacinis
pavirðius, tuo didesnis uogø kiekis. Braðkiø ragelis, spalio mën. turintis iki dviejø
lapø, pajëgus uþauginti vienà þiedynà su 3–5 uogomis, o 15 lapø turintis augalas gali
131