sodininkystė ir daržininkystė 25(4)

(120 dienø). Matuotas ðakniavaisiø ilgis, skersmuo, nustatyta masë. Ðakniavaisio
skersmuo matuotas 2 cm atstumu nuo morkos virðutinës dalies (skrotelës). Matuota
0,1 mm paklaidos antros tikslumo klasës techniniu slankmaèiu. Vidutinis morkø ðakniavaisio
skersmuo tolygiai maþëjo vëlinant sëjos terminus – nuo 4,3 cm (sëta balandþio
mën. paskutiná deðimtadiená) iki 3,07 cm (sëta birþelio mënesio pirmà deðimtadiená).
Ilgis matuotas technine liniuote GOST 427–75, kurios tikslumo paklaida – 0,1 mm.
Morkø ðakniavaisiai tolygiai, bet neþymiai trumpëjo vëlesniais terminais sëtame pasëlyje
(nuo 19,5 cm balandþio mën. iki 18,4 cm birþelio mën.). Ðakniavaisio masë
tiesiogiai priklauso nuo skersmens ir ilgio. Morkø masei nustatyti naudotos elektroninës
svarstyklës. Svërimo paklaida – 0,02 g. Morkø, sëtø balandþio mënesá, vidutinë
ðakniavaisio masë buvo 188,1 g, o vëliau sëtø tolygiai maþëjo – iki 135,0 g (1 lentelë).
1 lentelë. Sëjos laiko átaka morkø ‘Svalia’ F 1
biometriniams rodikliams.
Babtai, 2000–2002 m.
Table 1. Influence of sowing time on biometrical indices of carrot ‘Svalia’ F 1
.
Babtai, 2000–2002
Sëjos laikas
Sowing time
1. Balandžio 20–30 d.
April 20–30
2. Geguþës 5–15 d.
May 5–15
3. Geguþës 20–30 d.
May 20–30
4. Birželio 5–10 d.
June 5–10
Ðakniavaisio vidutinë
masë
Average root-crop weight,
g
Šakniavaisio vidutinis
ilgis
Average root-crop length,
cm
Šakniavaisio vidutinis
skersmuo
Average root-crop
diameter, cm
188,1 19,5 4,3
178,3 19,2 4,1
145,5 18,7 3,8
135,0 18,7 3,7
R 05 / LSD 05 2,36 1,45 0,95
Morkø ðakniavaisiai tyrimø metais atitiko privalomuosius kokybës reikalavimus
(Aðmontas ir kt., 2001).
Nitratø kiekio ir biocheminës morkø sudëties nustatymas. Derliaus nuëmimo
metu (spalio 9 d) visuose variantuose imti produkcijos mëginiai. Nustatytas karotino,
cukraus, sausøjø, sausøjø tirpiø medþiagø ir nitratø kiekis ðakniavaisiuose.
Karotino kiekis (mg proc.) kito nuosekliai: balandþio pabaigoje sëtose morkose
buvo vidutiniðkai 13,71 mg proc., o 2–4 sëjos variantuose sumaþëjo iki 11–13 mg
proc., arba vidutiniðkai 17 proc. maþiau (2 lentelë).
Morkos yra vertinamos kaip provitamino A ðaltinis. Jo kieká lemia karotinas
(Simon, 1987). Koks yra karotino kiekio priklausomumas nuo sëjos laiko, matyti
2 lentelëje. Daugiausia karotino ðakniavaisiai sukaupë, pasëjus morkas balandþio treèià
deðimtadiená (1 variantas). Sukaupto karotino kiekis tolygiai maþëjo vëlinant sëjos
laikà. Pasëtø balandþio mënesá morkø ðakniavaisiai karotino sukaupë 13,71 mg proc.,
o pasëtø birþelio mënesá – tik 11,33 mg proc.
204