sodininkystė ir daržininkystė 25(4)

abiejø hibridø suminis derlius: jis buvo atitinkamai 17,5 ir 20,4 proc. (priklausomai
nuo hibrido) didesnis (esminis skirtumas) negu augalø, augintø 2,0 aug./m 2 tankumu.
Hibridai, sodinti 2,3 aug./m 2 tankumu, davë 10,4–14,2 proc. didesná derliø (neesminis
skirtumas) negu agurkai, sodinti 2,0 aug./m 2 tankumu.
Sodinimo tankumas neturëjo átakos vidutinei vaisiaus masei (4 pav.). ‘Mandy’
hibrido vidutinë vaisiaus masë buvo ðiek tiek maþesnë negu ‘Componist’ hibrido:
vidutinë ‘Mandy’ hibrido vaisiaus masë ávairavo nuo 84,4 g iki 85,7 g, ‘Componist’
hibrido – nuo 91,4 g iki 91,9 g.
Aptarimas. Sodinimo tankumas – vienas veiksniø, lemianèiø ne tik derliaus
dydá, bet ir jo kokybæ. Agurkø derlius priklauso nuo sodinimo laiko bei tankumo.
Auginant agurkus þiemà, nustatyta, kad juos geriausia sodinti 2 ir 2,5 aug./m 2 tankumu
(El-Aidy, 1991). Auginant juos kaip antrà kultûrà, tinkamiausias sodinimo tankis
yra 100 x 50 cm. Tada gautas didþiausias agurkø derlius – 5,5 kg/m 2 (Yilmaz, Gebologlu,
2002). Didþiausias efektas, tankiausiai sodinant agurkus, gautas, kai jie auginti
vasarà, esant didþiausiam apðvietimui. Ekonominiu poþiûriu rekomenduojama á kvadratiná
metrà sodinti 2 augalus (Liebig, 1981). Ðvedijos ðiltnamiuose atliktø tyrimø
duomenimis, didesnis derlius gautas sodinant 3 augalus negu 2 ir 2,5 augalo á kvadratiná
metrà (Ottosson, Hansson, 1981). Tirta agurkø sodinimo tankumo átaka (0,7–
3,1 aug./m 2 ) augalø produktyvumui ir vidutinei vaisiaus masei. Sodinimo tankis turëjo
teigiamos átakos augalø produktyvumui bei vidutinei vaisiaus masei ir kito priklausomai
nuo auginimo laiko (Bakker, van de Vooren, 1985). Mûsø tyrimo duomenimis,
sodinimo tankumas neturëjo átakos vidutinei vaisiaus masei, taèiau didëjant augalø
skaièiui kvadratiniame metre, didëjo ir augalø derlius. Kitø tyrimø duomenimis, augalø
tankis neturëjo átakos ankstyvajam derliui bei vaisiø kokybei. Reèiau sodinamø
augalø derlius maþëjo, bet didëjo vieno augalo derlius (Echevarrîa, Castro, 2002).
Kaip rodo ðio tyrimo duomenys, didþiausià derliø davë tankiausiai sodinti augalai,
taèiau skaièiuojant vieno augalo derliø, didþiausià já iðaugino reèiausiai sodintø abiejø
hibridø augalai: ‘Componist’ F 1
– 9,7 kg/aug., ‘Mandy’ F 1
– 9,6 kg/aug.
De Resende ir Flori (2004) tyrë agurkø augalø tankinimo eilutëje (kas 20 ir 40 cm)
átakà jø derliui. Didesnë augalø vegetatyvinë masë buvo juos sodinant kas 40 cm, o
didesnis derlius gautas, sodinant kas 20 cm eilutëje, taèiau derliaus skirtumas buvo
neesminis (El-Aidy, Moustafa, 1978).
Kad augalai bûtø produktyvûs, svarbu uþtikrinti optimalià fotosintezës eigà. Esant
dideliam apðvietimui, fotosintezës intensyvumas priklausë nuo tankumo (Tornley ir
kt., 1992). Atliekant ðá bandymà, didelio apðvietimo sàlygomis fotosintezë vyko intensyviausiai,
kai kvadratiniame metre augo 2,3 augalo. Taèiau suminiam derliui tai
átakos neturëjo – didþiausias jis buvo tankiausiai augusiø agurkø. Toká neatitikimà
galëjo lemti tai, kad fotosintezë buvo matuota tuo vegetacijos metu, kai apðvietimas
buvo didþiausias. Taèiau apðvietimo sàlygos vegetacijos metu ne visuomet bûna palankios
agurkams augti. Chlorofilø kiekis – svarbus veiksnys, nulemiantis fotosintezës
efektyvumà. Jø kiekis keièiasi, kintant aplinkos sàlygoms, vystantis augalams
(Ñåìè÷åâ, 1970). Nors augalø tankumas neturëjo didelës átakos pigmentø kiekiui
agurkø lapuose, taèiau tankiau augæ agurkai ávairiais vegetacijos tarpsniais kaupë
lapuose daugiau chlorofilø. Todël galima daryti prielaidà, kad palankesnës sàlygos
fotosintezei vykti buvo agurkams augant tankiau.
291