sodininkystė ir daržininkystė 25(4)

nuojanèio masës efekto masei (0,06), bet netiesiogiai ðakniavaisio masæ veikë ilgis
(0,30) ir skersmuo (0,26). Ðakniavaisio ilgiui ir skersmeniui tiesioginá teigiamà dominuojantá
efektà turëjo ilgis ir skersmuo (atitinkamai 0,4803 ir 0,3280).
Nemaþai átakos suminiam ir prekiniam derliui turëjo ir kiti veiksniai (dirvoþemio
derlingumas, meteorologinës sàlygos ir kt.).
4 pav. Suminio ir prekinio valgomøjø morkø derliaus priklausomumo
nuo ðakniavaisio masës, skersmens ir ilgio átakos pasiskirstymas
Fig. 4. The influence of root-crop weight, diameter and length on total and
marketable carrot yield
Diskusija. Dirva morkoms træðiama tik mineralinëmis tràðomis. Atsiþvelgiant á
maisto medþiagø kieká dirvoþemyje, morkoms duodama 60–90 kg ha -1 N, 90–120 kg ha -1 P
ir 160–200 kg ha -1 K (Gauèienë, 2001). Kitø autoriø Lietuvoje (Staugaitis ir kt.,
1993, Staugaitis, 1998) ir Baltarusijoje (Perednevas, 1987;) atliktø tyrimø duomenimis,
morkoms azoto tràðos maþai efektyvios, o kai kuriais metais træðti azotu netgi
nereikia. Nuo azoto pertekliaus morkø derlius maþëja (Autko, 2004). Italijoje atliktø
tyrimø duomenimis (morkø veislës ‘Bolero’ ir ‘Tini’), træðiant morkas 200 kg/ha -1 N,
33 kg ha -1 P ir 123 kg ha -1 K ir azotà atiduodant per 2 kartus, padidëjo derlius ir
pagerëjo kokybë (Beni C. ir kt., 2001). Vokietijoje (Gutezeit, 1999) atliktø tyrimø
duomenimis, vidutinio mineralizacijos lygio smëlio dirvoþemiuose ankstyvàsias morkas
træðti azotu nebûtina, vëlyvesniø veisliø morkoms reikia 75 kg ha -1 azoto. JAV atliktø
tyrimø duomenimis, tinkamiausias morkø træðimo normos – 60, 30, 125 kg ha -1 NPK
(Rubatzky ir kt., 1999). Per gausiai træðiant azotu, ðakniavaisiuose susikaupia daug
vandens ir nitratø, dël to jie labiau serga, juos labiau paþeidþia kenkëjai, prasèiau
laikosi (Raynal-Lacroix, 1994). Ðiaurës Ukrainoje maþai humusingame iðplautajame
juodþemyje, kuriame gausu judriøjø P 2
O 5
ir K 2
O, morkas tikslinga træðti lokaliai nedidelëmis
tràðø normomis (Áîéêî, Âàêóëåíêî, 1999). Træðiant lokaliai, galima perpus
sumaþinti tràðø normas, palyginti su træðimu ant dirvos pavirðiaus (Ãóìàíþê ir
kt., 2005).
2004–2005 m. LSDI atliktø tyrimø duomenimis, valgomøjø morkø suminis derlius
nuo azoto tràðø, nepriklausomai nuo jø formos, padidëjo vidutiniðkai 8,4 t ha -1 ,
arba 12,3 proc., prekinis – 9,5 t ha -1 , arba 21,2 proc., palyginti su vien tik fosforo ir
kalio (fonas P 90
K 120
) træðtø morkø derliumi. Prekinio morkø ðakniavaisiø derliaus iðeiga,
palyginti su be azoto augintomis morkomis, padidëjo vidutiniðkai 5,5 proc. (nuo
65,9 proc., auginant be azoto tràðø, iki vidutiniðkai 71,1 proc., træðiant ávairiomis
218