sodininkystė ir daržininkystė 25(4)

mules (Êîñòåêîâ, 1960) apskaièiuotu reþimu, kad prieð laistant drëgmë aktyviajame
dirvoþemio sluoksnyje (0–30 cm) bûtø artima 70 proc. LDI, antrojo – 80 proc. LDI.
Drëkinimo veiksmingumui nustatyti buvo atlikti kontrolinio varianto – be papildomo
drëkinimo, natûraliomis sàlygomis – tyrimai. Atlikdami drëkinimo reþimo tyrimus,
kiti tyrëjai pasirenka variantà, kai liejama dirvoþemio drëgmei sumaþëjus iki 60 proc.
LDI. Atliekant ðiuos bandymus, buvo atsiþvelgta á rekomendacijas (Ìàðêîâ, 1985;
Ãîë÷åíêî ir kt., 1985) ir prieð liejant braðkes pasirinkta optimali 70 proc. LDI drëgmë.
Maksimali leidþiama dirvoþemio drëgmës riba prilyginta virðutinei optimalios drëgmës
ribai – LDI. Dirvoþemio drëgmës atsargos buvo nustatytos termostatiniu metodu.
Dirvoþemio ëminiai imti Izmailovskio tipo gràþtu kas 10 cm iki 60 cm gylio. Visi
lauko bandymai atlikti trimis pakartojimais. Tyrimø laikotarpiu braðkës buvo drëkinamos
lietinant.
Braðkiø ûsø skaièius nustatytas pagal bendrà kieká kere ir skroteliø skaièiø. Lapø
pavirðiaus plotas yra vienas ið augimo ir produktyvumo rodikliø. Atliekant tyrimus
naudota lapø ploto matavimo kompiuterine programa Rootedge (Pranckietis ir Lanauskas,
2001).
Braðkiø derlius nustatytas tiesioginiu svorio metodu, sverta elektroninëmis svarstyklëmis
1g tikslumu. Uogos skintos kas 2–3 dienas, tà paèià dienà visø bandymo
variantø laukeliuose. Vienos uogos masë nustatyta kiekvieno skynimo metu sveriant
100 atsitiktinai paimtø uogø. Duomenø patikimumas ávertintas statistiniais metodais.
Variantø skirtumams ávertinti naudotas 5 proc. LSD (R 05
) kriterijus.
Darbo rezultatai ir jø aptarimas. Tiriamojo laikotarpio meteorologinës sàlygos.
Augalø aprûpinimas drëgme daþniausiai vertinamas netiesioginiu metodu pagal
G. Seleninovo hidroterminá koeficientà HTK (Dirsë ir kt., 1984). Vertintas geguþës–
rugsëjo mën. laikotarpis. 2001 m. buvo ðilti (vidutinë oro temperatûra T – 15,3°C),
bet lietingi: HTK – 1,67, krituliø kiekis (H) – 378 mm (30 proc. tikimybë), oro drëgmës
deficitas maþas – 4,6 mb. 2002 m. buvo ypaè ðilta (17,3° C) ir nepakankamai
drëgna: HTK – 0,91, H – 234 mm (90 proc. tikimybë), oro drëgmës deficitas didelis –
8,3 mb, net 3,4 mb didesnis uþ daugiametæ normà. Ðilta (15,8°C) ir pakankamai
drëgna buvo 2003 m.: HTK – 1,3, H – 302 mm (64 proc. tikimybë), oro drëgmës
deficitas vidutinis – 5,4 mb. Pagal daugiametæ vidutinæ oro temperatûrà 2004 m.
metais buvo vësu (14,5°C) ir ðlapia: HTK – 1,62, H – 313 mm (60 proc. tikimybë),
oro drëgmës deficitas maþas – 4,4 mb. Apþvelgus meteorologiniø sàlygø kaità tiriamuoju
laikotarpiu galima teigti, kad tyrimø laikotarpiu meteorologiniø sàlygø kaita
atitiko bendràsias Lietuvos teritorijai bûdingas klimato sàlygas bei pasiskirstymo tendencijas
pagal vegetacijos laikotarpio drëgnumà (Dirsë, 2001), tai leido ávairiapusiðkiau
ávertinti drëkinimo átakà braðkiø vystymuisi.
Drëkinimo átaka braðkiø derliui. Ðlapiais 2001 m. uogos skintos nuo birþelio
mën. 13 d. iki liepos mën. 13 d. 2000 m. braðkiø þiedø diferenciacijos metu drëkinimo
reþimo tyrimai atlikti nebuvo, tad ðio laikotarpio dirvoþemio drëgmës reþimo átaka
2001 m. derliui buvo vienoda visuose bandymø laukuose. Taip pat, atsiþvelgiant á tai,
kad 2001 m. lieti nereikëjo (natûralios dirvoþemio drëgmës atsargos buvo optimalios
braðkëms augti), visø variantø vidutinis braðkiø derlius buvo vienodas, bandymø laukeliuose
kito nuo 9,9 iki 10,1 t ha -1 (1 lentelë).
126